G.Kirkilo frakcijos stumiamas projektas numato, kad vieną kadenciją Seime dirbusiam Seimo nariui būtų mokama 30 procentų atlyginimo siekianti renta, dvi Seimo kadencijas – 40, o tris ir daugiau – 50 procentų.
Principingai pasisakau prieš tokius projektus. Kai dar prieš dvylika metų šis projektas buvo svarstomas Seime, balsavau „prieš“. Bet balsuojančių „už“ buvo su kaupu, ir projektas tuomet įveikė šią svarstymo stadiją. Bet kilo audringa visuomenės reakcija ir nebuvo ryžtasi teikti projektą paskutinei – priėmimo stadijai. Po to jis daugelį metų buvo pamirštas ir štai dabar G.Kirkilo socialdarbiečiai staiga sugalvojo organizuoti jo priėmimą.
Priminsiu, jog tie patys „socialdarbiečiai“ buvo vieni iš Seimo narių skaičiaus mažinimo iniciatorių puikiai suprasdami, kad didelė dalis rinkėjų nepatenkinti Seimo narių darbu, todėl parems tokią referendumo iniciatyvą, o gal ir teigiamai balsuos už tos iniciatyvos siūlytojus. Bet ar tokių privilegijų kaip rentos kūrimas neskatina žmonių nepasitenkinimo, nemenkina Seimo įvaizdžio?
Valdžion patekę kai kurie politikai vis nori būti, kaip tame George‘o Orwello „Gyvulių ūkyje“, lygesni už lygius. Todėl po populistinių šūkių apie „taupymą“, žiūrėk, vėl pasigirsta iniciatyvos padaryti politikus „lygesnius“ už kitus Lietuvos žmones.
Išrinktas Seimo narys gauna atlyginimą. Kaip ir kiti piliečiai, jis turi kaupti savo senatvės pensiją.
Prikūrėme tiek privilegijų, kad už jas jau mokame dvigubai. Be rezidencijos Prezidentui, turime ir rezidenciją Ministrui Pirmininkui (Seimas atmetė mano siūlymą ją naikinti). Kai S.Skvernelis atsisakė keltis į oficialią rezidenciją, mokesčių mokėtojai turi išlaikyti ne tik ją, bet ir privataus S.Skvernelio namo apsaugą.
Sveikinu ir labai palaikau Prezidentę Dalią Grybauskaitę, atsisakiusią privilegijos po baigtos kadencijos gyventi mokesčių mokėtojų išlaikomoje rezidencijoje. D.Grybauskaitė parodė pavyzdį – politikai, nepaisant savo užimamų pareigų, turi pasirūpinti savo būstu patys.
Kai galingiausios ir turtingiausios pasaulio valstybės – Amerikos – prezidentas baigia kadenciją, jis renkasi kur pirkti namą, kur įsikurti. Žinoma, už savo, ne mokesčių mokėtojų pinigus.
Negi Lietuva turtingesnė už Ameriką? O gal Lietuvos žmonės, labai pasiturintys ir patys labai nori mokėti rentas į Seimą nebepatekusiems politikams?
Suprantama, kad „socialdarbiečius“ ir valstiečius-žaliuosius apima panika po pralaimėtų rinkimų: „kas bus, kai mūsų kitame Seime jau nebebus?“.
Patekus į valdžią reikia elgtis atsakingai. Tesėti pažadus, sąžiningai prisipažinti klydus. Ir dirbti ne savo, o žmonių labui.
Jei bent tokių minimalių taisyklių „socialdarbiečių“ bei LVŽS dauguma būtų paisiusi, nebūtų reikėję kelti populistinių Seimo narių skaičiaus mažinimo šūkių, išleisti referendumui šimtus tūkstančių eurų. O pralaimėjus ir referendumą ir rinkimus, kurti naujus privilegijų planus. Ir galvoti, kad pabuvus Seime jau esi „lygesnis už lygius“.
Jurgis Razma yra Seimo TS-LKD frakcijos narys
