Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Jurgita Navikienė: Ar tikrai jūsų įmonė nėra laikoma sunkumų patiriančia įmone?

Vadinamasis „blogas“ nuosavas kapitalas – dažnai pasitaikantis aplaidumas. Jeigu jums nepavyko pasinaudoti valstybės teikiama pagalba, sušvelninančia pandemijos sukeltas pasekmes, nes Juridinių asmenų registrui pateiktame įmonės balanse nuosavo kapitalo suma buvo nepakankama, tai šios klaidos ateityje tikrai nereikėtų kartoti. Koks nuosavas kapitalas yra „blogas“? Tas, kuris lemia, jog jūsų įmonė gali būti pripažįstama, kaip sunkumų patirianti įmonė
Jurgita Navikienė
Jurgita Navikienė / Asmeninio archyvo nuotr.
Temos: 2 Kapitalas Verslas

Pasitikrinti, užpildžius skaičiuoklę

Galima vertinti dar griežčiau – ką praėjusiais metais veikė įmonės vadovas arba valdyba, jeigu laiku neinformavo akcininkų apie kritinę nuosavo kapitalo būklę? Ir kodėl akcininkai patvirtino tokias finansines ataskaitas, kurios neatitinka LR Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų? Žinoma, praleidus tinkamą progą, ištaisyti klaidą kur kas sudėtingiau. Kad to neįvyktų, būtina nuolat stebėti veiklos pelningumą, o tuo pačiu ir nuosavo kapitalo būklę. Juk nežinia, kada vėl atsiras būtinybė pasinaudoti valstybės pagalbos priemonėmis.

Koks nuosavas kapitalas yra „blogas“? Tas, kuris lemia, jog jūsų įmonė gali būti pripažįstama, kaip sunkumų patirianti įmonė.

Kam yra sudėtinga nustatyti ir įvertinti, ar įmonės nuosavo kapitalo rodiklis nėra pablogėjęs, galima pasiūlyti pasinaudoti skaičiuokle, kuri pasiekiama „Invega“ tinklalapyje. Įvedę į paieškos laukelį frazę „sunkumų patirianti įmonė“, netrukus rasite ir skaičiuokles. Viena yra skirta smulkiajam ir vidutiniam verslui, kita – didelėms įmonėms. Belieka įvesti tik du balanso skaičius ir paaiškės, ar įmonei neapribota galimybė kreiptis valstybės paramos, sušvelninančios COVID-19 pandemijos sukeltas pasekmes, ir dėl įprastai teikiamų kitų pagalbos priemonių verslui.

Situacija – konkrečiame pavyzdyje

Kada padėtis tampa grėsminga? Kuomet nuosavo kapitalo suma tampa mažesnė, negu akcinio kapitalo suma, padalinta pusiau. Pavyzdžiui, 2020 metų spalio pabaigoje bendrovės „A“ nuosavo kapitalo rodikliai buvo tokie:

Akcinis kapitalas 20000 eurų

Rezervai 2000 eurų

Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) (14000 eurų)

Nuosavas kapitalas, iš viso: 8000 eurų

Pavyzdyje išdėstyta situacija yra grėsminga arba įmonė laikoma sunkumų patiriančia įmone, todėl apie susidariusią situaciją turi būti informuojami akcininkai. Jie turi priimti sprendimą, kaip atkurti nuosavą kapitalą bent jau iki minimalios ribos, kuri yra 10000 eurų (akcinis kapitalas 20000 eurų, padaugintas iš ½).

Pateiktas sąlygų sąrašas

„Invegos“ tinklalapyje yra pateiktas sąrašas, kokios sąlygos turi įtakos, kai įmonė vertinama, kaip sunkumų patirianti įmonė. Taip pat – kokioms įmonėms nėra galimybių pasinaudoti valstybės teikiamomis pagalbos priemonėmis.

Į įmonę investuotas kapitalas turi būti tokio dydžio, kad jo pakaktų ne tik patirtiems nuostoliams padengti, bet ir dar liktų ne mažiau kaip pusė į įmonę investuotos sumos.

Pažymėtina, kad sunkumų patiriančia įmone, remiantis Europos Komisijos komunikatu, gali būti laikoma ir individuali įmonė ar mažoji bendrija, nors jos ir neturi reikalavimo dėl būtinojo pradinio kapitalo. Taigi, sunkumų patiriančia įmone gali būti ir neribotos atsakomybės juridinis asmuo (individuali įmonė, ūkinė bendrija ir pan.), kurioje daugiau nei pusė jos kapitalo buvo prarasta dėl susikaupusių nuostolių. Šis reikalavimas nėra taikomas mažoms ir vidutinėms įmonėms, veikiančioms trumpiau nei trejus metus.

Todėl išvada gali būti tokia: į įmonę investuotas kapitalas turi būti tokio dydžio, kad jo pakaktų ne tik patirtiems nuostoliams padengti, bet ir dar liktų ne mažiau kaip pusė į įmonę investuotos sumos.

Dėl viešųjų pirkimų yra daugiau reikalavimų

Įmonės, kurios pageidauja dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ar konkursuose, be aukščiau aptarto nuosavo kapitalo būklės, turi atitikti ir kitas keliamas sąlygas dėl įmonės finansų. O tų sąlygų gali būti ir daugiau, nes, remiantis LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, taip pat ir Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimu, „tikrindama tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti tiekėjo atitikti konkretų: bendrojo (pastovaus) mokumo koeficientą, einamojo likvidumo koeficientą, kritinio likvidumo koeficientą“. Ir tai yra tik vienas iš tokioms įmonėms keliamų reikalavimų sąraše esančių punktų.

Todėl, galima teigti, kad šiame straipsnyje aptarta problema dėl įmonių nuosavo kapitalo pakankamumo joms gali būti aktuali dėl daugelio priežasčių – nuo galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose išlaikymo, įmonės savininkų pasitenkinimo lygio iki galimybės pasinaudoti valstybės teikiama pagalba.

Jurgita Navikienė, mokymų įmonės COUNTLINE lektorė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais