Kodėl reikėjo papildomų mokymosi dienų? Pirmiausia dėl to, kad mokiniai turėtų daugiau laiko mokytis – be streso, didžiulių krūvių ir gausybės namų darbų. Mūsų ugdymo programos plačios, skirtos daugiau kaip mėnesiu ilgesniems mokslo metams, kokie ir buvo dar prieš dešimtmetį. Mokyklos nespėja tinkamai jų įgyvendinti, tai rodo liūdni duomenys apie mokinių pasiekimus. Mokiniai neįtvirtina žinių ir gebėjimų, tam trukdo mokymosi sparta: visko daug, greitai, paviršutiniškai.
Taip lekiant mokytis neįdomu, nes mokytojai neturi laiko nei interaktyvioms pamokoms, nei refleksijoms, nei stabtelėjimams prie sunkesnių temų. Ugdymosi procesas tapo panašus į greito maisto restoraną: nesvarbu, kokį poveikį jis mums turi, svarbu, kad viskas vyksta greitai.
Esama situacija rodo, kad turime įdėti daugiau pastangų, kad pasivytume atsilikimą, kuris bado akis, lyginant mūsų šalies mokinių pasiekimus su kitomis šalimis. Pasaulio šalių švietimo kontekste Lietuvos mokinių pasiekimai prasti, o į didžiulius skirtumus tarp skirtingų mokyklų primygtinai rodo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), į kurią neseniai Lietuva įstojo, švietimo ekspertai.
Dar pernai pavasarį švietimo ekspertų susitikime Paryžiuje EBPO Švietimo ir įgūdžių direktorato direktorius Andreas Schleicheris viešai pastebėjo, kad Lietuvos penkiolikmečių mokymosi trukmė yra viena trumpiausių: Europoje ji trumpiausia po kroatų. Per visus 12 mokslo metų Lietuvos mokiniai vidutiniškai mokosi apie 1000 valandų mažiau nei jų bendraamžiai kitose šalyse. Tai reiškia, kad per visą mokymosi laiką jie praranda beveik visus mokslo metus.
Mokymosi pasiekimai priklauso ir nuo mokymosi kokybės, ir nuo mokymosi valandų kiekio. EBPO švietimo ekspertas Thomas Weko, lankydamasis mūsų šalyje pabrėžė, kad norint pasiekti mokymosi kokybės, svarbu skirti pakankamai laiko mokymuisi: tarptautiniai tyrimai atskleidžia aiškią koreliaciją tarp gebėjimų ugdymui skirto laiko ir mokinių pasiekimų.
Mokymosi laiko įtaką Lietuvos mokinių matematikos ir gamtos mokslų rezultatams iliustruoja TIMSS, tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų pasiekimų tyrimas. Geriausi 8 klasės mokinių pasiekimai buvo tuo metu, kai mokslo metai buvo ilgiausi – truko 195 d. Rezultatai krito, kai mokymosi trukmė 2009 m. pradėjo trumpėti.
Ekspertai yra pastebėję, kad net ir viena papildoma valanda per savaitę galėtų kilstelėti Lietuvos moksleivių pasiekimus. O dešimčia dienų pailginus mokslo metus, per visus 12 metų susidaro iki 120 papildomų matematikos ir gimtosios kalbos pamokų. Tai jau visas vienerių mokslo metų užsienio kalbos kursas.
Papildomos pamokos mokykloms turėtų būti itin vertingos, juo labiau kad daugiau kaip pusėje savivaldybių bent 20 proc. mokinių nepasiekia patenkinamo matematikos lygio. Ypač prasta padėtis kaimiškose vietovėse: kaimo vaikams pavyti Vilniaus vidurkį prireiktų daugiau kaip 2 papildomų mokslo metų.
Tyrimai rodo, kad tiesioginę įtaką mokinių pasiekimams daro ilgas nesimokymo laikas – dažniausiai ilgos vasaros atostogos, kurios Lietuvoje buvo (ir liko net ir pailginus mokslo metus) vienos ilgiausių visoje Europoje. Kuo užimti vaikus trims mėnesius, tampa galvos skausmu daugumai šeimų. Tie trys mėnesiai nemažai prisideda ir prie atskirties didinimo: vaikai iš pasiturinčių šeimų gali toliau lavintis stovyklose, keliaudami, o vaikai iš prastesnės socialinės aplinkos neturi tokių galimybių, jų augimas stabteli. Gaila, bet dauguma vaikų per vasaros atostogas neužsiima jokia edukacine veikla arba tai trunka vieną kitą savaitę.
Prie ilgesnių mokslo metų dar reikia visiems įprasti. Pagaliau ne bėgti per programą, o ramiai, neskubant mokytis ir kuo prasmingiau išnaudoti skirtą laiką. Suteikti erdvės mokinių laisvai kūrybinei raiškai, praktiniams darbams, skatinti juos nestandartiškai mąstyti, patiems priimti sprendimus.
Mokymas ir mokymasis yra pati prasmingiausia investicija į žmogų, į valstybės ateitį. Ir ji reikalauja pastangų. Ir darbo. Rezultatas pasiekiamas intensyviai dirbant. Nerasime sportininko, kuris aukštumų pasiekė neišliejęs prakaito treniruočių salėje ar operos solisto, valandų valandas nerepetavusio vienos arijos. Jei norime gerų rezultatų, privalome skirti laiko jiems pasiekti. Svarbu ne „išeiti“ programą ar juo labiau vadovėlį, kuris yra tik viena iš daugelio galimų mokymosi priemonių, o padėti vaikui įgyti jam gyvenime reikalingų žinių ir gebėjimų.
Pailginti mokslo metai suteikia galimybę mokiniams mokytis neskubant, pasikartojant, pagilinant žinias, atliekant praktines užduotis ne tik mokyklų laboratorijose, bet ir gamtoje, išvykose.
Kaip rodo pirmosios apklausos, dauguma mokyklų 10 papildomų mokymosi dienų išnaudoja labai prasmingai. Vieni pratęsė pamokas, kitur papildomos dienos skirtos įvairiai praktinei, pažintinei veiklai ir išdėstytos per visus mokslo metus, dar kitos mokyklos sugalvojo įvairių dalykų dienas kiekvieną savaitės dieną ir mokosi tik jų, arba organizuoja sporto šventes, muzikos dienas, ekskursijas, išvykas – renkasi įvairias ir vaikams įdomias ugdymosi formas išeidamos iš klasės ribų, ypač karščiau pašvietus saulei, kaip kad atsitiko šią gegužę, dar neįžengus į pailgėjusius mokslo metus. Pavyzdžiui, Šiaulių rajono Aukštelkės pagrindinėje mokykloje tėvų prašymu birželį į mokyklą eina ir pradinukai, nors jiems ir nereikia. Tik mažiesiems vyksta ne pamokos, o stovykla. O Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos bendruomenė buvo sutarusi, kad vaikai į mokyklą eis šeštadieniais, todėl dabar mokslo metus baigia keliomis dienomis anksčiau.
Kiekviena mokykla, jos bendruomenė, jos mokytojai ir mokiniai, laisvi nuspręsti, kaip mokytis, ko labiausiai reikia ir kas suteikia didžiausią ugdymosi vertę vaikams. Instrukcijų iš aukščiau, kaip mokyti, negali būti – mokytojas geriausiai žino, kas labiausiai tinka jo mokiniams. Svarbu pasitikėti mokytoju ir vieni kitais švietimo bendruomenėje.
Be abejo, ugdymo kokybę lemia ne tik mokymosi trukmė. Taip pat ir mokytojų profesionalumas, mokymo turinys ir inovatyvios mokymo priemonės. Mokslo metų pailginimas yra tik vienas iš daugelio suplanuotų ir vykdomų pokyčių siekiant geresnės ugdymo kokybės. Kartu palaipsniui atnaujinamos dalykų programos, rengiama nauja mokinių pasiekimų vertinimo sistema, pradėta mokytojų rengimo ir kvalifikacijos pertvarka, ruošiamasi įgyvendinti mokytojams stabilumo suteiksiantį etatinio darbo apmokėjimo modelį, mokyklos aprūpinamos gamtos mokslų mokymui reikalingomis priemonėmis. Visi šie veiksniai prisidės prie stiprios ir geros mokyklos kūrimo.
Jurgita Petrauskienė yra švietimo ir mokslo ministrė.
