Jurgita Šiugždinienė: Baltijos valstybės – sesės ar konkurentės?

Visai neseniai daug diskusijų sukėlė mūsų ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pareiškimas, kad latviai lietuviams yra ne broliai, o konkurentai ekonomikos srityje. Jam atitarė Latvijos verslininkas ir buvęs politikas Ainaras Šleseris, kurio manymu latviai ir lietuviai yra konkurentai.
Jurgita Šiugždinienė
Jurgita Šiugždinienė / KTU nuotr.

Ką tik praūžė Skandinavijos dienos Kaune. Daug įvairiausių renginių – Norvegijos, Švedijos, Danijos, Suomijos meno, verslo, švietimo sričių atstovų pasirodymų, koncertų. Skandinavijos šalys kuriančios savo bendrą šventę Kaune mums dar kartą priminė, koks svarbus yra bendradarbiavimas tarp šalių – kaimynių. Ir tikrai ne apie konkurenciją reikia kalbėti.

Mums yra ko pasimokyti iš savo kaimynių Šiaurėje. Šiaurės šalims būdingas aukštas socialinis pasitikėjimas pasireiškia ne tik bendruomenių lygmenyje, bet ir bendraujant su kaimynėmis.

Keista, kad mes vis dar diskutuojame apie konkurenciją su savo Baltijos kaimynėmis.

Tuo tarpu bendradarbiavimas tarp Baltijos sesių yra nepalyginamai skurdesnis. Pastaraisiais metais jis tapo gal kiek aktyvesnis kultūros srityje, bet tokiose srityse kaip švietimas, turizmas, investicijų pritraukimas, bendrų ekonominių – socialinių problemų sprendimas – jo tikrai labai trūksta. Labai liūdna dėl iš esmės neaktyvios Baltijos šalių Ministrų Tarybos. Turbūt vienintelis geras postūmis yra Šiaurės šalių pavyzdžiu įkurtas Baltijos šalių kultūros fondas.

Mes vis matuojamės su Šiaurės šalimis, norime sekti jų pavyzdžiu, bet retai susimastome, kad viena iš pagrindinių priežasčių padėjusių sukurti jų gerovės modelį yra ne konkurencija, o bendradarbiavimas. Daugybė gerų sprendimų įvairiose srityse yra sukurta sutelkus protus ir resursus. Seniai suprasta, kad jos yra žymiai stipresnės kartu, nei po vieną. Keista, kad mes vis dar diskutuojame apie konkurenciją su savo Baltijos kaimynėmis.

Bendradarbiavimas tarp Šiaurės šalių yra vienas seniausių ir plačiausiai apimančių pasaulyje. Jis paremtas bendromis vertybėmis, pasitikėjimu ir supratimu, kad tik bendradarbiaujant galima užtikrinti šio regiono konkurencingumą pasaulyje. Šiaurės šalys formuoja bendrą Šiaurės identitetą ir save pristato ne po vieną, o kaip regioną, kuriame yra patrauklu dirbti, gyventi ir vykdyti verslą.

Šiek tiek istorijos. Socialinėje srityje Šiaurės šalių bendradarbiavimas prasidėjo dar 1907 metais. Tai buvo bendradarbiavimas tarp šalių parlamentų, kuriant socialinės gerovės modelį. Šio bendradarbiavimo rezultatas – 1955 metais pasirašyta Šiaurės konvencija socialinio saugumo srityje. Šiaurės taryba (the Nordic Council) įkurta dar 1952 metais. Tais pačiais metais įkurta ir Šiaurės šalių pasų unija, beje, gerokai prieš sukuriant Šengeno erdvę. Bendra Šiaurės šalių statistikos sistema sukurta dar 1946 metais.

Būtent šios ir kitos bendradarbiavimo iniciatyvos padėjo pagrindą Šiaurės šalių gerovės modelio sukūrimui.

Šiaurės šalys puikiai supranta, kad jos yra žymiai patrauklesnės investuotojams kartu, o ne atskirai. Joms taip pat labai rūpi, kaip geriausiai išleisti mokesčių mokėtojų lėšas ir pasimokyti viena iš kitos.

Jau kurį laiką inovatyviausi verslai, nebijodami konkurencijos, jungiasi į klasterius, kartu steigia testavimo laboratorijas, dalinasi biurų erdvėmis, kartu įgyvendina aptarnaujančias funkcijas, o mes vis konkuruojame?

Šiaurės šalys puikiai supranta, kad jos yra žymiai patrauklesnės investuotojams kartu, o ne atskirai.

Šiaurės šalių Užsienio reikalų ministerijos įsteigė bendrus Šiaurės namus Berlyne, kur viename pastate įsikūrusios visų šalių ambasados, kurios dalinasi kai kuriomis bendromis erdvėmis, aptarnaujančiu personalu.

Dar vienas puikus pavyzdys yra „Nordic Innovation“ (http://www.nordicinnovation.org/). Tai bendra Šiaurės šalių institucija, atsakinga už prekybos ir inovacijų vystymą, kuri turi savo biurus Kalifornijoje, Singapūre, Honkonge, Niujorke ir kt. Ji padeda Šiaurės šalių verslui atrasti šias rinkas.

Ar tikrai mes esame tokie turtingi ir stiprūs po vieną, kai nepalyginamai turtingesnės Šiaurės šalys kooperuojasi tam, kad būtų pigiau išlaikyti biurus ir kad būtų labiau matomi dėl savo dydžio ir įtakos?

Ar tikrai nėra sričių, kur galėtume būti patrauklesni kaip Baltijos regionas? Pavyzdžiui, informacinių technologijų, kibernetinio saugumo sritis – visiems trūksta specialistų, o mes tikrai turime potencialo. Kodėl universitetai negalėtų turėti bendrų programų, panaudojant kiekvienos šalies stipriąsias puses?

Kaip teigia inovacijų guru Charles Leadbeater, „mūsų ateitis glūdi mūsų gebėjime bendradarbiauti. Tai yra kūrybingumo ir inovacijų esmė“.

Jurgita Šiugždinienė yra Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų