Lietuvos aukštajame moksle galime ir žinome, kaip užtikrinti reikalingą studijų kokybę. Ir tikrai geriau vėliau, nei niekada. Bolonijos procesas teigia, kad Europos aukštojo mokslo erdvėje turi veikti panašios švietimo sistemos, sąlygojančios reikšmingą bendradarbiavimą tarp skirtingų šalių aukštojo mokslo institucijų. Vienas šių panašumų turėtų būti studijų modelis, apimantis studijų trukmę.
3+2 modelis – koja kojon su rinka
3+2 modelio mums reikia ne tik dėl to, kad jį, kaip dominuojantį taiko didžioji dauguma Europos šalių (Europos komisijos atlikti studijų trukmės tyrimai teigia, kad yra identifikuota virš 58 proc. tokių programų įvairiose šalyse). Kur kas svarbesnis argumentas: mums tokio studijų modelio reikia siekiant bendrai judėti su visuomenės ir rinkos pažanga.
4-oji pramonės revoliucija įrodo, kaip greitai vystosi produktai, kaip technologijos sąlygoja naujų profesijų atsiradimą ir egzistavusių išnykimą, vyrauja drastiškas inovacijų atsiradimo ir gyvavimo ciklo sutrumpėjimas. Technologinėje aplinkoje greitis ir kūrybiškumas tampa kritiniais elementais. Dėl to konkrečių profesionalų rengimas turi eiti koja kojon su aplinkos pažanga bei atitikti greitai besikeičiančius Z kartos įpročius, elgseną, vertybes ir gyvenimo būdus.
Kur kas svarbesnis argumentas: mums tokio studijų modelio reikia siekiant bendrai judėti su visuomenės ir rinkos pažanga.
Nors tradiciškai buvo laikoma, kad mokymo ir mokymosi procesas yra skirtas disciplinuoti besimokančiojo protą tam tikroje vienoje srityje, tokiose šalyse kaip Suomija, jau mokykloje vaikai mokosi spręsti problemas taikant tarpdisciplininę prieigą. Natūralu, kad multidisciplininis požiūris aukštojo mokslo studijų aplinkoje yra būtinas. Dėl to studijų turinys turėtų būti grįstas tarpdisciplininių kompetencijų ugdymu. Tokių gebėjimų šiandien tikimės ne tik iš darbuotojų, bet ir iš kiekvieno piliečio.
Taip sparčiai besikeičianti visuomenė ir rinka, inovacijos, mokslo atradimai yra įrodymai, kad reikia mokymo(-si) turinio, kuris ugdo multikompetencijas ir daro tai savalaikiu būdu. Dėl to Europos Šiaurės šalių studentų sąjungų atstovai komentuoja, jog jų šalyse yra vis labiau akcentuojamas plačių bakalauro programų poreikis, kuris taip pat užtikrina galimybę studentui rinktis. Tuo tarpu magistrantūros programos orientuojasi į labiau specializuotą sritį.
Pagaliau technologijos sudaro besimokantiesiems sąlygas mokytis lanksčiu laiku, nepririša prie vietos, sudaro sąlygas formaliam ir neformaliam bei savarankiškam mokymuisi, saviugdai, kai mokymosi šaltinis nebūtinai yra mokytojas.
Šiandien mokome ir mokomės kitaip
Pokyčiai aplinkoje besąlygiškai daro įtaką mokymo ir mokymosi principams – šiame procese mokytojas jau seniai nebėra vienintelis mokymosi šaltinis. Europos standartai ir gairės prioritetu laiko į studentą orientuotą mokymo(-si) būdą. Tačiau edukologai pabrėžia, jog šiame procese dalyvauja ne tik besimokantysis ir mokytojas, bet besimokantieji mokosi vieni iš kitų, kuria asmenines ar kolektyvines mokymosi aplinkas, mokosi ne tik formaliai auditorijoje, bet taip pat už jos ribų, o žinių šaltiniai nėra tik knyga, vadovėlis ar konspektas.
Šiuolaikinės technologijos besimokantiesiems sudaro tokias informacijos prieigos, paieškos, radimo greičio sąlygas, turinio prieinamumą, analizę ir rezultatų apibendrinimą, kad tokios galimybės mus verčia pergalvoti, kaip turėtume mokytis. Suvokimas, jog siekiame ne tik žinojimo, bet taip pat supratimo keičia ir mokymo(-si) priemones ir aplinkas.
Vakarų pasaulyje šios permainos nebe naujiena: Tventės universitetas (Nyderlandai) taiko projektais grįstą mokymąsi, Olburgo universitetas (Danija) visas savo studijas grindžia problemomis grįstu mokymusi, Stanfordo universitetas ugdo kūrybiškumą dizaino mąstymo metodu, Harvardo verslo mokykla akcentuoja atvejo metodo naudą.
Suvokimas, jog siekiame ne tik žinojimo, bet taip pat supratimo keičia ir mokymo(-si) priemones ir aplinkas.
Besikeičianti mokymo ir mokymosi paradigma leidžia suvokti, kad proceso rezultatai nebūtinai yra išmatuojami laiku, greičiau jau – taikomi būdai, metodai nusako, kaip greitai mes galėsime pasiekti konkrečius rezultatus. Dėl šių priežasčių matome, kad šiuolaikiniam mokymuisi yra ypatingai reikšmingos pedagoginės kompetencijos, didaktika ir gerai parinkti metodai.
Trumpesnės studijos lemia aukštosios mokyklos pasirinkimą
Iškalbingi skaičiai: 2011 m. stojančiųjų skaičius Lietuvoje siekė apie 31 tūkst.; prognozuojama, jog 2020 m. jų bus net 50 proc. mažiau. Mažėjantį vietinių stojančiųjų skaičių, galėtume kompensuoti pritraukdami stiprius tarptautinius studentus. Deja, šiandien jų į Lietuvos aukštąsias mokyklas studijuoti atvyksta tik apie 5 proc., kai, tuo tarpu, Europoje vidutiniškai tarptautiniai studentai sudaro 18 proc.
Lietuvos ar užsienio mokiniams, svarstantiems studijų pasiūlą, sprendimą priimti nesudėtinga. Pavyzdžiui, lygindamas Lietuvos ir Estijos bakalauro universitetinių studijų pasiūlą, stojantysis greitai nustato reikšmingą vienerių metų skirtumą. Šis skirtumas reiškia, jog tų pačių rezultatų Estijoje jis gali pasiekti žymiai greičiau nei Lietuvoje, ir taip greičiau integruotis į darbo rinką.
Nesudėtinga suprasti, kad jei gali estai, danai, olandai, kiti, turėtume galėti ir mes. 2017 m. rudenį KTU startavo 3 m. „Komunikacijos ir informacijos valdymo technologijų“ bakalauro studijų programa. Iš programoje studijuojančių studentų ir jų tėvų tenka girdėti džiugius atsiliepimus, kad kai kuriems iš jų studijų trukmė lėmė sprendimą likti ir studijuoti Lietuvoje.
Būtina keisti esamą aukštojo mokslo finansavimo modelį
Europos Šiaurės šalių studentų sąjungų atstovai pasakodami apie jų šalyse taikomą studijų finansavimo modelį teigia, jog dominuoja nemokamos studijos, o aukštojo mokslo institucijos didžiąja dalimi gauna valstybės finansavimą remiantis trimis paprastais kriterijais:
a. Bazinis finansavimas.
b. Finansavimas už veiklą / rezultatus (pvz.: absolventų įsidarbinamumas, baigiamųjų darbų kokybė, studentų studijų sėkmės rodiklis, kai įstojęs studentas laiku ir sėkmingai baigia studijas, kt.).
c. Strateginis finansavimas pagal susitarimą tarp valstybės ir aukštojo mokslo institucijos (pvz.: kokybės kriterijų laikymasis: priėmimo kartelės laikymasis, rentabilumo užtikrinimo programoje laikymasis, studijų programų stambinimas, dėstytojų didaktikos kokybė, kt.).
Kadangi šiuo metu Lietuvoje yra svarstomi studijų finansavimo pokyčiai, tenka viltis, jog jie sudarys sąlygas aukštojo mokslo institucijoms siekti studijų kokybės gauti finansavimą iš valstybės pagal sutartis ir atitinkamai nukreipti finansus į kokybės užtikrinimą, stiprinimą.
Neegzistuoja takoskyra tarp universitetinių ir koleginių bakalauro studijų
Kalbant apie 3+2 studijų modelio diegimą Lietuvoje, elementariai iškyla klausimas: kaip ir kuo skirsis 3 metų trukmės universitetinės ir koleginės studijos? Svarbu akcentuoti du dalykus. Pirma, istoriškai Lietuvoje universitetinės (akademinės) ir koleginės (profesinės) studijos buvo ir yra patalpintos tame pačiame 6 kvalifikacijos lygmenyje ir taip yra sąlygotos panašių reikalavimų bei tikslų.
Tiesa, kitose Europos šalyse yra aiškiai aprašytas 5 kvalifikacijos lygmuo, kuris ir apibūdina reikalingą takoskyrą tarp universitetinių ir koleginių studijų. Siekiant užtikrinti reikalingą takoskyrą, būtina aprašyti 5 lygmenį.
Antra, užsienio šalių koleginės studijos dažnai yra netgi ilgesnės (t.y., trunka 4 metus) nei universitetinės bakalauro studijos. Tokios koleginės studijos užtikrina reikalingą praktinės veiklos išpildymą.
Reikalingi reglamentavimo pokyčiai
Kaip jau buvo rašyta anksčiau, Europos Šiaurės šalių studentų sąjungų atstovai mini, kad vienas esminių uždavinių programose yra užtikrinti platų bakalauro pakopos parengimą ir laisvę rinktis formuojant savo studijų turinį. Tenka pasidžiaugti, kad Lietuvoje jau buvo padaryta esminė pažanga atnaujinant bendruosius reikalavimus studijoms. Tačiau mums yra dar kur pasitempti.
Atlikus užsienio šalių universitetų analizę, matome, kad bakalauro studijose dažnai krypties dalykams (įskaitant baigiamąjį darbą) yra skiriama 90 kreditų (Lietuvos atveju paprastai skiriama ne mažiau kaip 120 kreditų). Niekas neginčija krypties apimties svarbos siekiant ugdyti reikalingas kompetencijas. Tačiau tai iš dalies apriboja galimybes rinktis kitus, ne savo krypties dalykus.
Taip pat svarbu pastebėti, kad dažnu atveju užsienio universitetinėse studijose nereikalaujama praktikos ugdymo. Svarbūs ir studentų vertinami praktiniai gebėjimai yra paprastai išugdomi per projektais grįsto metodo ir turinio taikymą studijose, kai juose taip pat dalyvauja verslo ir viešojo sektoriaus atstovai.
Pereinant prie 3+2 studijų modelio būtina užtikrinti kokybę
Siekiant kokybiškų rezultatų, svarbu užtikrinti ir atitinkamą stojančiųjų pasirengimą, ir kokybišką studijų procesą.
Taikant 3+2 modelį būtinas ir atitinkamas stojančiųjų pasiekimų lygmuo tam tikrose srityse (pvz.: anglų kalba, matematinis ir IT raštingumas, kita), ir jų motyvacija. Siekiant atitikimo reikalavimams, svarbu sudaryti reikalingą paramos sistemą dar prieš stojimus per parengiamąsias mokymosi programas. Taip pat būtina užtikrinti socialinės atskirties tarp didžiųjų miestų ir mažesnių miestelių ar kaimų mažinimą. Būtina stiprinti akademinį parengimą ir užtikrinti finansines galimybes, paramą.
Vykdant studijų procesą būtina užtikrinti aukšto lygio šiuolaikinės didaktikos ir aktualius, inovatyvius mokymo ir mokymosi metodus bei infrastruktūrą. Europos Šiaurės šalių studentų sąjungų atstovai teigia, jog jų šių metų programos esminis tikslas yra sutarti dėl dėstytojo šiuolaikinių pedagoginių kompetencijų. Aiškūs didaktikos reikalavimai turėtų atsirasti studijų krypčių aprašuose.
Raginu visus prisiminti, kad kokybės rezultatuose galime tikėtis ne tik per puikius dėstytojus ir studentų pasitenkinimą („Teacher excellence and student satisfaction“), bet ir per puikius studentus ir dėstytojų pasitenkinimą („Student excellence and teacher satisfaction“).
Galiausiai, tęstinumas – magistrantūra yra neatsiejama studijų dalis. Europos Šiaurės šalių studentų sąjungų atstovai vienbalsiai teigia, jog beveiki visi studentai po bakalauro tęsia studijas magistrantūroje. Egzistuoja bendras suvokimas ir susitarimas, jog bakalauro studijos yra skirtos plačiam universitetiniam išsilavinimui, o magistrantūra išugdo „meistrą“ – profesionalą. Pavyzdžiui, visos šalys sutarė, kad tikru inžinieriumi tampama tik po magistrantūros studijų.
Jurgita Vizgirdaitė yra edukologė, Kauno technologijos universiteto Studijų kokybės ir plėtros departamento direktorė.
