Tačiau pradėsiu šiek tiek iš toliau.
Ko kaskart tikimės iš naujos valdžios? Bent jau man viena svarbiausių sąlygų – darbas žmonių, o ne grupelės suinteresuotųjų asmenų labui. Skeptikus iškart nuraminsiu – eidamas su „valstiečiais“ į Seimą tikėjau šia jų deklaruojama savybe. Deja, tiesa pasirodė kiek kitokia.
Per pastaruosius metus oligarchus, bendrapartiečius ir valdžios ponų giminaičius bei kaimynus vienijusi „suinteresuotų asmenų“ sąvoka pasipildė nauja kategorija. Tai – per valdžią savo siauras asmenines ambicijas tenkinančia kerštautojų grupelė. Tiesa, tą grupelę sudaro vos keli „kovotojai“ ir dar tuzinas parankinių, apsimetančių, kad nesupranta tikrųjų tikslų. Tačiau tai netrukdo šokdinti visą Lietuvą. Šią savaitę Seimas vėl sušoko Klumpakojį, o dalis visuomenės to nė nesuprato.
Ši valdančioji dauguma neturi laiko kurti ateitį ir ją užtikrinančių įstatymų projektų, nes kol kas visos jėgos skiriamos tik draudimams, žvalgymuisi į praeitį ir kerštavimui.
Trumpai priminsiu:
2017-ųjų spalį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pradeda parlamentinį tyrimą dėl neteisėto poveikio politinei sistemai.
2018-ųjų spalį Seime registruojamos įstatymo pataisos, numatančios baudas už neatvykimą liudyti laikinosioms Seimo komisijoms. Projektas skirtas pažaboti politikus papirkinėjusius ir į NSGK tyrimą ranka numojusius stambaus verslo atstovus. Teoriškai. Praktiškai jis dulka Seimo pirmininko stalčiuje. Ir nenuostabu – kam dabar rūpi tie liudijimai, kai politinės korupcijos byla jau pasiekusi teismo salę? Niekam. Tol, kol prireikia įrankio keršto planui.
2019-ųjų kovo 6 d. į Agnės Širinskienės komisijos posėdį neatvyksta konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmona Austėja. Moteris išplatina pranešimą, kuriuo teigia nedalyvaujanti politikoje, ir tuo, tarsi įpylusi žibalo į ugnį, pakelia uoliąją „valstiečių“ seniūno parankinę žygiams. Atsako ilgai laukti netenka.
2019-ųjų kovo 12-ąją Seimui pateikiamos įstatymo pataisos, turinčios ne tik priversti drebėti nepaklusniuosius. Jų tikslas – prieš rinkimus pavalkioti oponentų pavardes. Žiūrėk, koks rinkėjas ir patikės. Vis lašas savojo kandidato naudai, o patenkintas keršto troškimas – malonus priedas prie to lašo.
Vis dėlto, kaip šie įvykiai susiję su neįgaliųjų reikalais? Ogi net labai! Tokią pat nepagarbą Seimo komisijai, kaip ir A.Landsbergienė, beveik dvejus metus demonstruoja vienas iš „kovotojų už teisybę“ deleguotų ministrų. Jis nepasirodė 6 iš 7 Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdžių, kuriuose buvo svarstomi socialinės politikos skauduliai, galintys iš pagrindų pakeisti tų 300 000 negalios paliestų žmonių gyvenimą.
Pasirodo, ministras buvo užsiėmęs. Tik jo pasiteisinimas niekam neužkliuvo. Atvirkščiai, pasipiktinimas buvo gesinamas teiginiais, kad ministras neatskaitingas Seimui, o tik tiesioginiam viršininkui – premjerui. Vadinasi, neįgalieji buvo ignoruojami su Vyriausybės vadovo žinia.
Taigi, po šios savaitės įvykių tenka konstatuoti, kad ši valdančioji dauguma neturi laiko kurti ateitį ir ją užtikrinančių įstatymų projektų, nes kol kas visos jėgos skiriamos tik draudimams, žvalgymuisi į praeitį ir kerštavimui. Visa tai, deja, daroma pagal poreikius interpretuojant įvykius ir net įstatymus. Galbūt Lietuvoje dar yra dalis žmonių, į gyvenimą žvelgiančių pro demagogų skleidžiamą rūką, tačiau neįgalieji jau mato tikrąjį valdančiųjų požiūrį į juos.
Istorija jau ne kartą parodė, kad lyderiai, kurie suteiktą valdžią panaudoja kerštui ir griovimui, yra pasmerkti žlugti.
