Justas Kvedaravičius: Ko reikia pasaulinio lygio studijoms Lietuvoje?

Pačias svarbiausias išskyrėme mes, VU SA, ir tai pateikėme kaip pasiūlymus Vyriausybės programai, kurie vakar pasiekė Seime esančių frakcijų elektroninius paštus. Mūsų akcentai – kaip esamomis sąlygomis galime stiprinti aukštąjį mokslą, studijų prieinamumą ir jų kokybę.

Finansinės paramos priemonės – studijų prieinamumui

Viena vertus, galime sakyti, jog studijos Lietuvoje yra prieinamos. Iš tikrųjų to privalomumą išaiškino ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėždamas, kad aukštasis mokslas garantuojamas gerai besimokantiems piliečiams pagal Konstituciją. Tačiau, remdamasis Vyriausybės strateginės analizės centro „Strata“ duomenimis, matau didžiulę skirtį – 2019 metais tik 11 proc. iš ketvirtadalio žemiausias pajamas gaunančių šeimų moksleivių be pertraukos stojo į universitetus, o iš ketvirtadalio aukščiausias pajamas gaunančiųjų – šis procentas siekia 40.

Skirtis neabejotinai atsiranda dėl stojančiųjų socialinės ir ekonominės padėties, kuri būna skirtinga priklausomai nuo regiono ar kitų aplinkybių bei iššūkių, su kuriais susiduriama dar bendrojo ugdymo etape. Tačiau, be abejonės, stojantieji susiduria su dideliais finansiniais sunkumais, todėl dabartinė finansinės paramos sistema galėtų būti vienas iš veiksnių, kuris šią atskirtį sumažintų.

Galime džiaugtis gražiomis iniciatyvomis, viena iš jų – dabartinė VU 450-ečio gimtadienio proga ir studentų iniciatyva įsteigta, o dabar tęsiama stipendija, skirta paremti gabius ir nepasiturinčius studentus, kurie siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą. Taip pat džiugu, jog pagaliau socialinės stipendijos pasiekė minimalių vartojimo poreikių dydį, nors vis dar tenka taikytis tik į minimalius poreikius.

stojantieji susiduria su dideliais finansiniais sunkumais, todėl dabartinė finansinės paramos sistema galėtų būti vienas iš veiksnių, kuris šią atskirtį sumažintų.

Tačiau ne visos materialinį stabilumą galinčios suteikti finansinės paramos ir skatinimo priemonės gavo tiek dėmesio – kita stipendijų rūšis, pavyzdžiui, skatinamoji, savo dydžiu veikia ne kaip finansinio skatinimo, o iš tiesų kaip smulki paramos priemonė. Deja, pagal „Eurostudent“ duomenis, beveik pusė Lietuvos studentų turėtų sunkumų studijuodami, jeigu nedirbtų, o finansinę paramą stipendijomis ar paskolomis gauna toli gražu ne visi.

Visgi dar užtruks, kol parama studentams pasieks tai, kas suteiktų studentui orias sąlygas studijuoti. Vienas iš būdų tai pasiekti – sieti studentų gaunamų stipendijų dydžius su kitais valstybėje esančiais ekonominiais rodikliais, pavyzdžiui, vidutiniu darbo užmokesčiu. Kitas būdas sustiprinti studentams teikiamų finansinės paramos priemonių aktualumą – tobulinti valstybės remiamų paskolų modelį.

Pagal VU SA atliktą tyrimą studentai būtų labiau linkę naudotis šiomis paskolomis, jeigu jų grąžinimo sąlygos būtų lankstesnės – paskolas leistų pradėti grąžinti vėliau, o įmokų dydžius sieti su studento pajamomis baigus studijas. Kol šias paskolas teikia privatūs bankai, studentams naudingų sąlygų užtikrinama mažai, nes nuo 2011 metų tik vienas iš šešių bankų išmoka šias paskolas.

Daugiau dėmesio individualių poreikių studentams

Problemą įžvelgiu ir dėl aplinkos pritaikymo negalią bei individualius poreikius turintiems studentams. Tokių studentų skaičius kasmet mažėja – nuo 2012 iki 2020 metų šių studentų dalis nukrito nuo ir taip mažo 2,3 proc. iki 1,1 proc. (nuo 1020 iki 352). Didelė dalis aukštųjų mokyklų vis dar fiziškai neprieinamos studentams su negalia, kai kurios aukštosios mokyklos neturi tvarkų, kaip turi būti įvertinami studentų su negalia studijų metu kylantys poreikiai. Neramina ir tai, kad nemaža išmokų dalis tenka iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, kurių veikimo laikotarpiai yra riboti.

Tačiau nuo 2022 metų rugsėjo 1-osios neįgalūs studentai gaus vieną bendrą paramos priemonę, tačiau ji vis tiek nesudaro galimybių paslaugoms, kurios kainuoja brangiai – tai galėtų užtikrinti universitetai, tačiau neaišku, kokią paramą jie patys gaus. Suvokiama, kad aukštosios mokyklos ir studentai nepajėgūs vien tik patys sukurti prieinamą aplinką. Čia galėtų stiprėti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vaidmuo sudarant galimybes užtikrinti brangias ir ne visuomet prieinamas paslaugas individualių poreikių turintiems studentams.

Didelė dalis aukštųjų mokyklų vis dar fiziškai neprieinamos studentams su negalia, kai kurios aukštosios mokyklos neturi tvarkų, kaip turi būti įvertinami studentų su negalia studijų metu kylantys poreikiai.

Skatinu kurti sisteminį požiūrį į aukštojo mokslo prieinamumą. Tam padėtų aukštojo mokslo socialinės dimensijos tobulinimo planas. Panašias strategijas studijų prieinamumui ir socialiniam teisingumui užtikrinti yra sukūrusios kai kurios užsienio šalys, pavyzdžiui, Austrija arba Airija. Jos siekia įgyvendinti aukštojo mokslo socialinės dimensijos tikslą, jog plačioji visuomenė savo socialinėmis grupėmis būtų atspindėta ir universitetų ar kolegijų bendruomenėse.

Kokybė – per mokslo ir studijų vienovę

Kalbėdami apie studijų kokybę, šiuo laikotarpiu stipriai pabrėžiame įtvirtintą mokslo ir studijų vienovės principą. Tai perteikia studijų sampratą aukštojoje mokykloje – naujausių mokslinių žinių suteikimas iš dėstytojo studentui. Šis santykis yra kertinis aspektas užtikrinant studijų kokybę, nors ir nuotolinio mokymosi realijose jis įgyja kitokias formas. Tačiau pradėdami nuo akademiko ir studento santykio galime kalbėti ir apie kitas kokybės užtikrinimo priemones, kurios gali kurti įtraukią mokymosi aplinką, atitinkančią į studentą orientuoto mokymosi paradigmą.

Vienas iš prioritetų, tokiu būdu gerinant studijų kokybę, turi būti papildomo finansavimo teikimas panašiems projektams, kurie skatina studentų mokslinę veiklą ir mokslines praktikas.

Norime, kad gerindami studijų kokybę suteiktume kuo platesnes galimybes studentams įsitraukti į mokslinius tyrimus ir su tuo susijusias kitas veiklas. Be aukštosiose mokyklose esančių iniciatyvų, atrodytų, daugiausia šios paramos suteikiama per Lietuvos mokslų tarybos (toliau – LMT) finansuojamus ir administruojamus projektus ir programas, tačiau yra nepasiekiami didelei daliai studentų. LMT finansuojama studentų mokslinių tyrimų ir praktikų programa yra remiama iš ES struktūrinių fondų lėšų, todėl, kaip minėjau, ištekliai – riboti.

Vienas iš prioritetų, tokiu būdu gerinant studijų kokybę, turi būti papildomo finansavimo teikimas panašiems projektams, kurie skatina studentų mokslinę veiklą ir mokslines praktikas. Tai taip pat galima taikyti teikiamoms LMT projektų paraiškoms – jų kriterijuose pabrėžti studentų dalyvavimą įgyvendinant mokslinius projektus.

Galbūt tai išeitis pradėti paįvairinti studentų siekius dirbti prastai apmokamą ir nekvalifikuotą darbą – dirbdami universitete jie dažnesniu atveju gilintų profesines ir akademines žinias, kurios neabejotinai naudingos tolimesniame studijų procese ir karjeros kelyje. Visgi studentai yra apdraudžiami valstybės, todėl būtina sukurti sąlygas, pagal kurias studento darbas, ypač aukštosiose mokyklose būtų naudingas tiek darbdaviui, tiek darbuotojui.

Noriu tikėti, jog Vyriausybės programoje išdėstytos priemonės, skirtos stiprinti aukštąjį mokslą, ir studentui bus suprantamos – jos didins studijų prieinamumą tiek stojant į aukštąją mokyklą, tiek esant galimybėms sklandžiai ir prasmingai studijuoti bei sėkmingai užbaigti studijas. Visa tai lems, ar artėsime prie pasaulinio lygio studijų, kurios įgyvendinamos prestižinėse institucijose pasaulyje.

Justas Kvedaravičius yra Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentas.