Mažmeninės prekybos apyvarta
Žemiau pateikiami mažmeninės prekybos įmonių apyvartos pokyčiai (be PVM) palyginamosiomis kainomis (t.y. apyvartos pokyčiai vertinant tik kiekius, bet ne kainų pokyčius):
2020 m. kovą lyginant su 2020 m. vasariu (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką) mažmeninė apyvarta krito 10,4 proc. Nors mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis krito 22,1 proc., visgi kovą buvo fiksuotas teigiamas apyvartos augimas maisto, gėrimų ir tabako mažmeninėje prekyboje. Tai labai gerai iliustruoja tai, jog karantino metu paveiktos buvo ne maisto prekių parduotuvės, taip pat tikėtina, pastarasis augimas šiek tiek atspindi ir kovą matytus spontaniškus maisto atsargų užsipirkimus.
Lyginant 2020 m. kovą su 2019 m. kovu (pašalinus darbo dienų įtaką), matoma, kaip prieš tai mėnesiais fiksuotas mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis 11-13 proc. metinis augimas staigiai nukrito į -14,3 proc.
Maitinimo įmonių apyvarta
Žemiau pateikiami maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvartos pokyčiai (be PVM) palyginamosiomis kainomis (t.y. apyvartos pokyčiai vertinant tik kiekius, bet ne kainų pokyčius).
2020 m. kovą lyginant su 2020 m. vasariu (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką), kritimas buvo beprecedentis Lietuvos istorijoje ir siekė -46.5 proc.
Lyginant 2020 m. kovą su 2019 m. kovu (pašalinus darbo dienų įtaką), matoma, kaip prieš tai mėnesiais fiksuotas 5-10 proc. metinis augimas staigiai krenta į -44.9 proc.
Laiko eilutės
Žemiau pateikiami mažmeninės prekybos, maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvartos pokyčiai (be PVM) palyginamosiomis kainomis (t.y. apyvartos pokyčiai vertinant tik kiekius, bet ne kainų pokyčius) nuo 2008 m.
Šiame grafike geriausiai matomas įvesto karantino staigumas. 2020-03 mėnesinis apyvartos kritimas maitinimo ir gėrimų teikimo veikloje buvo virš 4 kartų spartesnis nei per bet kurį 2008 m. ekonominės krizės laikotarpį. Mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis kritimas 2 kartus viršijo krizinį laikotarpį.
Panašus staigumas matomas ir vertinant metinius augimo tempus:
Prognozė
Akivaizdu, jog 2020 m. balandžio mėnesį bus fiksuojamas dar spartesnis mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis bei maitinimo ir gėrimų tiekimo įmonių apyvartos kritimas. Tuo tarpu velykinis periodas labiau kilstelės mažmeninės prekybos maisto prekėmis apyvartą.
Turint omenyje, jog namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos sudaro apie 60 proc. BVP, galima daryti išvadas, jog karantino metu Lietuvos metinis BVP augimas krenta tarp 20-30 proc. Todėl būtina užtikrinti, jog karantino trukmė ir apimtis būtų proporcinga esamai epidemiologinei rizikai, juolab, jog šiuo metu dar nepilnai jaučiamas gamybos (pramonės sektoriaus) kritimas.
Nors vartotojų lūkesčiai Lietuvos ekonomikos raidai kitus 12 mėnesių ir krito labiausiai, visgi tai, jog vartotojų ekonomikos raidos lūkesčiai vėluoja įsitvirtinti vartotojų ketinimuose įsigyti didesnius pirkinius apytiksliai 12 mėnesių, sudaro tam tikras prielaidas, jog naudojantis fiskalinės politikos priemonėmis valdžia gali bandyti išvengti W formos ekonomikos kritimo ateityje. Tam būtina dabar:
- didinti namų ūkių disponuojamas pajamas
- ilginti ir didinti nedarbo draudimo išmokų dydį bei išmokų gavimo laikotarpį
- ilginti ir didinti socialinės pagalbos išmokų dydį bei išmokų gavimo laikotarpį
- įvertinti galimybės pasinaudoti Europos komisijos SURE kuriama paramos pagalba subsidijuojant dalinį darbą.
