Siekiant paskatinti regionų plėtrą, čia dirbančioms jaunoms šeimoms iki 35 metų ketinama suteikti galimybę gauti lengvatinį kreditą būstui. Toks įstatymo projektas pateiktas šio pavasario Seimo sesijai. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis siūlo, jeigu vienas iš sutuoktinių dirba regione, tačiau šeima gyvena, tarkime, didmiestyje, jie būtų skatinami įsigyti būstą tame regione, kompensuojant 15 proc. kredito sumos, pradinę įmoką.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakinga už tai, kad būtų pašalintos bet kokios diskriminacijos apraiškos, bet šiuo atveju šeimos surūšiuojamos pagal gyvenamą vietą ir šeimyninį statusą. Pavyzdžiui, jeigu 36 metų vyras su sutuoktine nusprendžia įsigyti Lazdijų rajone būstą, parama pasinaudoti nebegalės. Taip pat valstybės parama negalės pretenduoti nei vieniši žmonės, nei nesusituokusi pora, nei vieniši tėvai ar mamos.
Numatoma, jog tik regionuose, t.y. išskyrus Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, bus kompensuojama dalis kredito išlaidų. Ar merai apsidžiaugs? Juk pasak dešimtmečio statistikos, vieninteliame Vilniuje gyventojų skaičius šiek tiek auga, visuose kituose Lietuvos miestuose – taip pat ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose – mažėja. Tai kokia logika daroma išimtis – jaunoms šeimoms nesikurti būtent šiuose miestuose? Toks siūlymas nėra pagrįstas ir ekonomine logika, jis rodo fragmentuotą, bet ne išbaigtą požiūrį į problemą.
Kalbant apie paramą regionuose įsigyjantiems būstą, nepasakoma, o kaip toms šeimoms bus užtikrinamos užimtumo, pajamų garantijos, kad jos nebūtų pasmerktos pasismaugti skolų virve. Jauni žmonės taptų savotiškais įkaitais – pirktų būstą, tikriausiai imtų paskolą likusiai didžiajai pirkinio daliai, o darbo vietos ir pakankamo atlyginimo garantijos mažesniuose miestuose jiems būtų kur kas mažesnės.
Daugiausia jaunų šeimų koncentruojasi didžiausiuose Lietuvos miestuose, kur pagal įgytą išsilavinimą turi geriausias įsidarbinimo galimybes, tad, pavyzdžiui, jaunų vadybininkų šeima Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, kur koncentruojasi užsienio kapitalo, eksportu užsiimančios įmonės, lengvatos nebeturės, nors nėra niekuo blogesni už klasiokus, likusius gyventi regione.
Nekilnojamo turto vystytojai teigia, jog toks sprendimas vers suklusti spekuliantus selektyviai parinktose savivaldybėse ir tikėtinas dirbtinis būsto kainų kėlimas.
Švedijoje visiems, nepriklausomai nuo gyvenamos vietos, sudaromos galimybės gauti lengvatinius, valstybės remiamus būsto kreditus. Pilietis turi teisę pasirinkti kurioje šalies dalyje gyventi ir tikėtis vienodo valstybės požiūrio bei paramos.
Nors įstatymo projekte teigiama, jog taip bus paskatintas demografinis ir ekonominis aktyvumas regionuose, tačiau akivaizdu, kad eliminavus didžiuosius miestus, bus stengiamasi būstą įsigyti žiedinėje savivaldybėje, tačiau į darbą asmuo važinės didmiestyje, taigi naudosis ten esančia infrastruktūra, leis ten didžiąją aktyvaus laiko dalį.
Socialdemokratai Seime užregistravo alternatyvų įstatymo projektą. Siūloma taikyti lengvatinį PVM tarifą pirmajam būstui. Sumažinus PVM tarifą iki 5 procentų, būstas galėtų atpigti 16 procentų. Tai yra tiek, kiek vidutiniškai kainuoja būsto įrengimas, ar kiek kiekviena šeima turi sukaupti pradiniam įnašui, kad gautų banko paskolą būstui įsigyti. Taikant PVM lengvatos modelį asmenims iki 30 metų, perkantiems pirmąjį savo būstą, lengvatos naudą pajustų visi jauni Lietuvos gyventojai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ir šeimyninės padėties.
Kalbėdami apie idėją Lietuvai – suteikti jaunoms šeimoms paramą įsigyjant būstą – žmonės tikrai įsivaizdavo tai, kaip priemonę emigracijai stabdyti ar mažinti. Vyriausybė su savo siūlymais tą idėją iškreipia, jauniems žmonėms nepalieka pasirinkimo. Todėl socialdemokratų registruotas alternatyvus siūlymas galėtų tikrai tapti galimybe jauniems medikams, vadybininkams, mokytojams ir visiems kitiems jauniems žmonėms likti Lietuvoje – gyventi, dirbti ir kurti šeimas.
Justas Pankauskas yra LSDP pirmininko pavaduotojas.
