Žinoma, sociologinės apklausos parodo ne viską ir ne visada tiksliai. Tačiau sudaro apie problemą apčiuopiamesnį įspūdį, negu bet koks kitas tyrimo būdas. Kuo tada pasitikėti labiau? Astrologų pranašavimais ir vertinimais, kortų būrimais, vieno ar kito politiko ar eksperto įžvalgomis? Vargu...
Įdėmiai varčiau naujausią Eurobarometro sąsiuvinį, atspindintį birželio mėnesio apklausą 28 ES šalyse, atliktą likus metams iki EP rinkimų. Pagrindinė išvada turėtų nudžiuginti eurooptimistus. Į klausimą – ar jaustumėtės saugiau, jeigu dabartinėje krizėje jūsų šalis veiktų koordinuodama savo veiksmus su kitomis Europos Sąjungos šalimis? – teigiamai atsakė 50 proc. ES piliečių. 41 proc. pasitikėtų individualiomis savo valstybės pastangomis. Lietuvoje pasikliaujančių koordinuotais veiksmais skaičius dar didesnis – 63 proc. Mus pagal šį rodiklį lenkia vokiečiai ir ypač – suomiai su estais.
Paklausti, kokių prioritetų reikėtų laikytis įveikiant krizę, net 74 proc. ES piliečių atsakė: darbo vietų kūrimas ir kova su nedarbu. Tai džiugu išgirsti ypač socialdemokratams, nes būtent tai įrašyta Europos socialistų partijos ir LSDP programose. Lietuva šiam klausimui norėtų skirti dar daugiau dėmesio – 76 proc. Mus lenkia latviai (77 proc.) ir ypač ispanai (88 proc.), kur nedarbas didžiausias.
Nepriklausančių euro zonai šalių piliečių Eurostatas paklausė: kaip manote, ar 2025 metais jūsų valstybė bus įstojusi į euro zoną? 90 proc. latvių, 79 proc. kroatų, 75 proc. lietuvių atsakė „taip“. Teigiamai atsakė ir visų kitų naujųjų ES šalių gyventojai. Tik Čekijoje 47 proc. pasakė „taip“ ir tiek pat – „ne“.
O kas labiausiai galėtų pagyvinti Europos ekonomiką? 47 proc. į pirmą vietą kelia švietimą ir profesinį paruošimą. Tik 34 proc. lietuvių ši problema atrodo svarbi – tai žemiausias rezultatas.
Ekonominė ir finansinė krizė prasidėjo ir įsisiūbavo dėl bankų ir kitų finansinių institucijų nežabotų apetitų. Todėl dauguma apklaustųjų norėtų griežtesnės bankų kontrolės ir atskaitomumo. 54 proc. tvirtina, kad tai geriau daryti ES mastu.
O kas labiausiai galėtų pagyvinti Europos ekonomiką? 47 proc. į pirmą vietą kelia švietimą ir profesinį paruošimą. Tik 34 proc. lietuvių ši problema atrodo svarbi – tai žemiausias rezultatas. 32 proc. ES piliečių laiko, kad kiti aktualiausi uždaviniai – mažinti biudžeto deficitus ir įsiskolinimus. Mūsų kaimynai estai mažiausiai susirūpinę šia problema (17 proc.) – suprantama, šios šalies biudžeto deficitas ir įsiskolinimas mažiausi ES. Taip pat 32 proc. apklaustųjų iškelia verslo įkūrimo palengvinimo svarbą. Daugiausiai dėl to jaudinasi lietuviai (47 proc.), ispanai bei prancūzai.
Pabaigoje Eurostatas uždavė futurologinį klausimą: kokia šalis 2025 metais bus didžiausia ekonominė galybė pasaulyje? Net 73 proc. į pirmą vietą iškėlė Kiniją, 51 proc. atidavė pirmenybę JAV, 23 proc. – Japonijai, 21 proc. – Rusijai, 19 proc. – Indijai. Vienintelė Rumunija suabejojo Kinijos perspektyvomis ir pirmą vietą atidavė JAV.
Lietuviai irgi nelabai tiki, kad Azijos milžinas jau po 12 metų aplenks Ameriką – abiem šalims atiduota po 53 proc. Labiausiai artėjančiu Kinijos pirmavimu neabejoja vokiečiai – 80 proc. už Kiniją ir 42 proc. už JAV. Įdomu, kad naujosiose ES šalyse po Kinijos ir JAV daugiausiai balsų gavo Rusija, o senosiose – Japonija. O štai portugalai viliasi, kad trečiąja galingiausia ekonomika taps jiems pagal kalbą gimininga Brazilija.
Ką gi, susidaro įspūdis, kad kitų metų gegužės pabaigoje (Lietuvoje – gegužės 25-tą) per Europos Parlamento rinkimus apklausoje aptartos temos labiausiai jaudins ES piliečius. Tos europinės partijos, kurios sugebės pateikti įtikinamiausius atsakymus į šiuos klausimus ir pasiūlyti sprendimo būdus, ir turėtų laimėti šiuos svarbius rinkimus.
Justas Vincas Paleckis yra Europos Parlamento narys, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas
