Ukrainos įvykiai šiandien tema numeris vienas ir Europos Parlamente, ir Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos bei kitų šalių žiniasklaidoje. O ir mes, EP socialistų ir demokratų frakcijos Užsienio reikalų komiteto darbo grupės nariai, praėjusią savaitę susirinkę į posėdį, pradėjome nuo Ukrainos. Kolegą iš Ispanijos įkvėpė matyti televizijos ekrane vaizdai: „Kijeve demonstrantai aukštai kelia ES vėliavas, visi nori į Europos Sąjungą! Taigi puiku! Štai ispanai demonstruoja prieš ES, o turėtume remtis ukrainiečių pavyzdžiu!“
Žinoma, žvelgiant nuo tolimųjų Atlanto krantų, demonstracijos, mitingai, netgi susidūrimai su milicija atrodo romantiškai ir sukelia entuziazmą. Žymiai dalykiškiau tame posėdyje kalbėjo europarlamentarai iš artimesnių Ukrainai šalių – Bulgarijos, Lenkijos, Vokietijos. Ir aš, tardamas savo žodį, pasistengiau nekrypti į euforiją.
Sakėme, kad gruodžio 9-tą Strasbūre prasidedančioje EP plenarinėje sesijoje reikėtų priimti gerai pasvertą rezoliuciją, kuri pasitarnautų padėties Ukrainoje normalizavimui ir europietiško kurso įtvirtinimui. Šalies vadovai mėtėsi dėl asociacijos sutarties su ES pasirašymu, milicija neleistinai elgėsi su demonstrantais. Bet reikia įsigilinti į šalies padėtį.
Ukrainai gresia ekonominė griūtis. Žiema gali užklupti ukrainiečius šaltuose būstuose, ekonominių ryšių su Rusija ribojimas sugriautų dar vis dirbančią pramonę Rytuose, į gatvę būtų išmesti šimtai tūkstančių.
Ukrainai gresia ekonominė griūtis. Žiema gali užklupti ukrainiečius šaltuose būstuose, ekonominių ryšių su Rusija ribojimas (į ten eina beveik 40 proc. eksporto) sugriautų dar vis dirbančią pramonę Rytuose, į gatvę būtų išmesti šimtai tūkstančių. Šaliai dabar trūks plyš reikia 20 milijardų eurų, kad išgyventų.
Asociacijos su ES sutartis garantuotų Tarptautinio valiutos fondo pagalbą. Tačiau prisimename, kaip Lietuva jos kratėsi ir skolinosi didesnėmis palūkanomis, kad tik išvengtų TVF diktato. Ir iš Ukrainos fondas reikalauja, kad mainais į paskolą valdžia nuimtų dotacijas už šildymą, įšaldytų algas ir pensijas, kirstų per gyvenimo lygį. Tad nenuostabu, kad prezidentas ir visa vyriausybė blaškosi tarp Briuselio ir Maskvos, mėgindami, kaip sako vokiečiai, „zwei Kuehe melken“ – melžti dvi karves.
Žiniasklaida linkusi vaizduoti susirėmimus Kijeve kaip „angelų“ ir „demonų“ kovą. Ir mūsų frakcijos simpatijos demonstrantų pusėje. Tačiau viena iš trijų opozicinių jėgų – Laisvės partija – pasižymėjusi antisemitiniais, o ir antilenkiškais pareiškimais bei veiksmais, sulaukė neigiamo EP įvertinimo. O kai dėl korupcijos, tai ji paplitusi ir dabartinės, ir prieš tai dirbusių vyriausybių veikloje.
Lėktuve pakeliui į Vilnių į rankas pateko „International New York Times“ laikraščio numeris – ir jame, žinoma, daug apie Ukrainą. JAV Rod Ailendo universiteto profesorius N.Petro, šiuo metu Fulbraito fondo stipendininkas Kijeve, savo nuomonę išdėsto straipsnyje „Kaip ES stumia Ukrainą į Rytus“. Jis kaltina Briuselį, esą siekiantį supriešinti Ukrainą su Rusija ir priversti Kijevą rinktis – eiti kartu su Europos arba su Eurazijos sąjunga. Briuselis be reikalo atmetęs Ukrainos pastangas suderinti suartėjimą ir su ES, ir su Eurazijos sąjunga, o visai neseniai – ir Vilniuje pateiktą Kijevo pasiūlymą derėtis dėl pataisų asociacijos su ES sutartyje dalyvaujant ir Rusijai.
„ES elgiasi kaip golfo klubo savininkas, kuris leistų Ukrainai nešioti klubo žaidėjų inventorių, tačiau nesuteiktų jai vilties įstoti į klubą“. Ir ES, ir Eurazijos sąjungos tikslas, profesoriaus nuomone, tas pats – laisvos prekybos zonos nuo Lisabonos iki Vladivostoko sukūrimas. Tačiau esą Eurazijos sąjungai, sujungus kelių valstybių pastangas, lengviau išsiderėti su ES geresnes sąlygas, negu tai darant atskirai. Profesorius prikiša ES, kad Briuselis nesusimąsto apie tai, kad jo kategoriškai siūlomos sąlygos gali ir nuskurdinti artėjančių prie ES šalių piliečius.
Profesorius regis, gerokai sutirštino spalvas. Nemanau, kad ES nori atplėšti Ukrainą nuo Rusijos. Briuselio deklaruojama pozicija, kad Ukraina ir kitos Rytų partnerystės šalys palaikytų gerus santykius su Rusija, nėra tušti žodžiai. Antra vertus – apie tai mes ne kartą kalbėjome EP socialistų frakcijoje – Briuselis griežtai reikalauja iš artėjančių prie ES šalių rinkos ekonomikos įgyvendinimo, per mažai pabrėždamas būtinybę siekti socialinės rinkos. Reikėtų kontroliuoti ne tik mikroekonominius rodiklius, bet ir ne mažiau atsižvelgti į socialinius tų šalių žmonių reikalus. Ir Lietuvai stojant į ES, mano galva, tam buvo skirta nepakankamai dėmesio.
Gerų variantų Ukrainai, deja, nėra. Blogiausias scenarijus būtų dabartinio susipriešinimo didinimas ir išplėtimas po visą Ukrainą, kas grėstų šalies skilimu.
Prisimename, kokias viltis kėlė prieš dešimt metų Ukrainą sudrebinusi „Oranžinė revoliucija“. Praėjo keletas metų ir „Oranžinės revoliucijos“ vadai nesutaikomai susikivirčijo tarpusavyje, prasidėjo koketavimai su Rusija ir žalingų Ukrainai sutarčių pasirašymai. Tai leido V.Janukovyčiui laimėti rinkimus, kurie pastarąjį kartą tarptautinės bendruomenės buvo pripažinti teisingais.
Gerų variantų Ukrainai, deja, nėra. Blogiausias scenarijus būtų dabartinio susipriešinimo didinimas ir išplėtimas po visą Ukrainą, kas grėstų šalies skilimu. Interneto erdvėse jau klajoja ateities Europos žemėlapiai, kur šalia nepriklausomų Katalonijos, Škotijos atsiranda vietos ir kelioms Ukrainoms.
Kitas scenarijus – valdžią perima opozicija ir ryžtingai pasuka suartėjimo su ES keliu, pasirašo asociacijos sutartį. Jeigu po to sektų ekonomikos stabilizacija, kiltų gyvenimo lygis, tai būtų geriausias variantas. Tačiau jis sunkiai tikėtinas. Labai įmanomas skausmingas naujos valdžios susidūrimas su tomis pačiomis problemomis, kurios kankina ir dabartinę valdžią, „postoranžinio“ sindromo pasikartojimas. Tik šį kartą nusivylimas būtų nukreiptas ir prieš Europos Sąjungą, kurios finansinė pagalba ribota, kuri nesuteikia ir, deja, matomoje ateityje nesuteiks narystės perspektyvų.
Dar vienas variantas, kurį, manau, siūlys ir EP savo rezoliucijoje – rimtai derėtis pozicijai su opozicija. Galbūt vertėtų pagalvoti ir apie „didžiąją koaliciją“ pereinamajam iki rinkimų laikotarpiui, įtraukiant į vyriausybę dalį opozicinių partijų.
Justas Vincas Paleckis yra Europos Parlamento narys, LSDP atstovas
