Šešiamečio vaiko noras būti verslininku neturėtų stebinti. Noras būti kažkuo, pavyzdžiui, verslininku, policininke ar šokėju, iš esmės yra užkoduotas vaikų mokymosi ir tobulėjimo procese. Taip yra todėl, kad vaikų mokymasis vyksta trimis stadijomis.
Pirmiausia vaikai stebi kitus žmones, ypač jų aplinkoje esančius suaugusiuosius. Tuomet vaikai klausinėja ir aktyviai domisi ir, galiausiai, ima veikti arba demonstruoja norą daryti tai, ką išmoko stebėdami. Labai tikėtina, kad šeimoje ar artimoje aplinkoje matydamas suaugusį žmogų verslininką, vaikas taip pat norės juo būti.
Ar šešiametis turėtų atidaryti savo restoraną, parduotuvę ar odontologijos kabinetą? Ko gero ne, tačiau tėvai turėtų padėti vaikui pakloti verslumo ir tvarios finansinės elgsenos pagrindus, taip pat atsakyti į vaiko klausimus apie finansus bei verslą. Kuo geresnį supratimą apie tai, kaip veikia pinigų pasaulis, vaikai turės nuo mažens, tuo jie geriau tvarkysis su savo pinigais ateityje.
Leiskite jiems matyti, kokius finansinius sprendimus jums tenka priimti buityje, į juos įtraukite vaikus, kalbėkitės su jais apie tai, kaip uždirbate ir reikiamoms išlaidoms paskirstote pinigus.
Be to, gaudamas atsakymus į jam kylančius klausimus, vaikas labiau savimi pasitikės ir drąsiau galės reikšti savo užsispyrimą bei drąsą kurti verslą. Pastarosios savybės verslininkams yra itin svarbios.
Šeimos finansai – ir vaikų reikalas
Minėtas vaikų mokymosi modelis aiškiai sufleruoja viena – tėvų pavyzdys ir jų finansinė elgsena sudaro reikšmingą dalį vaikų finansinių žinių bei elgsenos pagrindo. Todėl leiskite jiems matyti, kokius finansinius sprendimus jums tenka priimti buityje, į juos įtraukite vaikus, kalbėkitės su jais apie tai, kaip uždirbate ir reikiamoms išlaidoms paskirstote pinigus.
Neturėdami šių žinių vaikai paprastai nevertina pinigų, jie tikisi, kad visi jų norai bus tenkinami, nes pinigų iš tėvų „banko“ atsiranda tada, kai jų reikia ir dažniausiai tiek, kiek reikia.
Beje, vertėtų atminti, kad jei bandysite vaikus mokyti teisingos finansinės elgsenos, tačiau patys nesilaikysite tvarios finansinės elgsenos taisyklių, vaikai to taip pat išmoks ir jus kopijuos.
Nekliudykite „bankrutuoti“
Kiekvienas suaugusysis puikiai žino – niekas taip gerai neišmoko finansinių ar gyvenimiškų pamokų, kaip pačių padarytos klaidos ir patirtos nesėkmės. Tad jei jūsų atžala jau turi „nuosavų“ lėšų, leiskite jam priimti savarankiškus finansinius sprendimus.
Susitarkite su vaiku, kad kas savaitę jam priklauso konkreti kišenpinigių suma ir jis juos gali paskirstyti, kaip tinkamas. Jei vaikas nuspręs visą sumą išleisti vienu kartu ir už ją įsigyti kalną ledų – tebūnie, tačiau kai „bankrutavęs“ ateis prašyti pas jus papildomo euro šokoladui, priminkite jam pamoką apie būtinybę apgalvotai paskirstyti pinigus ir planuoti išlaidas. Ši pamoka – itin svarbi būsimam verslininkui.
Beje, vertėtų atminti, kad jei bandysite vaikus mokyti teisingos finansinės elgsenos, tačiau patys nesilaikysite tvarios finansinės elgsenos taisyklių, vaikai to taip pat išmoks ir jus kopijuos.
Tiesa, kalbai pasisukus apie stambesnes sumas, pavyzdžiui, norą, kuriam įgyvendinti reikės išleisti visus per gimtadienį dovanų gautus pinigus, vaikui finansinę konsultaciją tėvai suteikti turėtų. Juk didesnių įmonių vadovai be finansininkų taip pat neapsieina.
Padėkite ugdyti valią ir išmintingą elgseną
Su poreikiu dar vaikystėje išmintingai paskirstyti turimas lėšas susijusi ir kita svarbi verslininkams savybė – valia ir užsispyrimas. Čia galima prisiminti Stanfordo universiteto mokslininkų „Zefyro testą“, kurio metu vaikai galėjo pasirinkti suvalgyti vieną zefyrą dabar arba po kelių minučių gauti dar vieną.
Praėjus kone 40 metų paaiškėjo, kad tie, kurie išlaikė „zefyro testą“, suaugę asmeniniame gyvenime ir karjeroje pasiekė daugiau negu tie, kurie pasidavė saldžiai pagundai.
Taigi, mokykite vaikus užsispyrimo, valios ir išmintingos elgsenos, kalbėkitės su jais apie šias savybes − iš tiesų kuriant nuosavą verslą jos yra itin vertingos.
Leiskite užsidirbti patiems
Prieš pradedant nuosavą verslą labai naudinga padirbėti „samdomą darbą“, kad vaikai sužinotų, ką reiškia patiems užsidirbti pinigų. Taip jie ne tik labiau vertins savo turimus pinigus, bet ir jūsiškius.
Tiesa, tikrai neturėtumėte mokėti vaikams už darbus, kurie yra jų pareiga ir atsakomybė, antraip ne už pinigus jie to daryti nenorės. Kambario tvarkymas, laiku padaryti namų darbai ir geri pažymiai telieka už vaiko „algalapio“ ribų, o štai nekasdieniai darbai, pavyzdžiui, pagalba tvarkant sodą ar valant šeimos automobilio saloną, galėtų būti įvertinti finansiškai.
Tačiau atminkite – vaikas atlygį už darbą turėtų gauti tuomet, jei jis atliktas gerai. Taip vaikas supras keletą dalykų: pinigai nėra uždirbami lengvai. Juk ir jūsų vadovas pageidauja kokybiškai atlikto darbo, o verslas sekasi tik tuomet, kai prekė ar paslauga atitinka kliento poreikius.
Justina Bagdanavičiūtė yra „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.
