Ar galima viešinti automobilių vaizdo registratorių medžiagą?
Socialiniuose tinkluose kartais yra viešinamos vaizdo registratorių nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti pažeidimus darantys vairuotojai. Tokio pobūdžio turiniui net kuriamos atskiros grupės ir puslapiai, tačiau dažnai nesusimąstoma, kad tokiais veiksmais galima pažeisti kitų žmonių privatumą.
Asmens duomenimis laikoma ne tik tokia konkreti asmenį identifikuojanti informacija, kaip vardas, pavardė, adresas ar automobilio valstybinis numeris, bet ir informacijos visuma, kuri leidžia identifikuoti asmenį. Todėl net ir užtušavus automobilių numerius, kitos aplinkybės tam tikrais atvejais galėtų leisti identifikuoti automobilį vairuojantį asmenį ir vaizdo įrašai būtų laikomi asmens duomenimis.
Duomenų apsaugos reglamentas yra netaikomas, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. Vaizdo registratoriaus naudojimas privačiame automobilyje taip pat įprastai yra laikomas asmenine (ne verslo) veikla, todėl reglamento reikalavimai ir taisyklės nėra taikomi. Tačiau tai reiškia, kad užfiksuotą medžiagą vairuotojai privalo naudoti išimtinai savo asmeniniu tikslu – užfiksuoti eismo įvykio aplinkybes. Reikėtų nepamiršti, kad vairuotojų drausminimas ir pažeidimų prevencija yra policijos veikla ir privatūs asmenys tuo užsiimti negali, todėl paviešinus tokią medžiagą internete, siekiant sudrausminti vairuotojus, jau būtų išeinama iš duomenų tvarkymo asmeniniu tikslu ribų ir gali grėsti atsakomybė už netinkamą duomenų tvarkymą.
Viešinant renginių nuotraukas, reikėtų nepamiršti teisės į privatumą
Verslui dažnai kyla klausimų ir dėl vaizdų iš mokymų, konferencijų, seminarų skelbimo socialiniuose tinkluose. Tai, kad asmens duomenų reguliavimas sugriežtėjo, nereiškia, kad kiekvienas atvaizdo fiksavimas yra uždraustas ir jo negalima viešinti ir naudoti.
Viešoje vietoje vykstančių renginių, pavyzdžiui, koncertų, festivalių, miesto švenčių metu galima daryti vaizdo įrašus ar nuotraukas, tik reikėtų nepamiršti kitų asmenų teisės į privatumą, garbę bei orumą. Tad jei viešoje vietoje nufilmuoti žmonės, kurie gerai matomi, atpažįstami, bet situacija nepateikia žmogaus iš negatyvios pusės, nėra braunamasi į jų privačią erdvę – tokius įrašus galima naudoti. Visais atvejais, kai planuojama viešinti filmuotą medžiagą ar nuotraukas, reikėtų pagalvoti, ar jos galėtų užfiksuotam asmeniui sukelti nemalonius jausmus, ar galima tikėtis prieštaravimo dėl tokių duomenų panaudojimo. Net ir viešoje vietoje ar renginyje esantis asmuo gali nenorėti būti fiksuojamas, todėl jei žmogus savo veiksmais tokį nenorą išreiškia, reikėtų tokį prieštaravimą gerbti.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis su nepilnamečių asmenų atvaizdų viešinimu. Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad viešai skelbiant informaciją yra draudžiama filmuoti, fotografuoti nepilnametį ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų ar globėjų ir paties vaiko sutikimo. Todėl norint viešinti fotografijas ar vaizdo įrašus iš mokykloje vykstančių renginių, mokykla turėtų gauti nors vieno iš tėvų / globėjų ir paties vaiko sutikimą. Bet kuriuo atveju, reikėtų turėti omenyje, kad vaikams yra taikoma aukštesnio lygio privatumo apsauga, todėl net ir turint tėvų sutikimus, nuotraukos pobūdis ir kontekstas gali pažeisti vaiko interesus.
Kokia ir kam gresia atsakomybė už netinkamą viešinimą?
Teisinė atsakomybė už netinkamą atvaizdo ar filmuotos medžiagos viešinimą galėtų grėsti vaizdo įrašą paviešinusiam asmeniui (už netinkamą duomenų atskleidimą). Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės, greičiausiai būtų taip pat atsižvelgiama į pačios medžiagos turinį (ar ji lengvai leidžia identifikuoti užfiksuotus asmenis) ir į medžiagą paviešinusio asmens veiksmus (pavyzdžiui, ar buvo reaguojama į prašymus pašalinti nuotrauką ar vaizdo įrašą ir pan.). Asmenys, kurių duomenys buvo netinkamai atskleisti, taip pat gali savo teises ginti teisiniu keliu ir reikalauti žalos atlyginimo.
Kristupas Spirgys yra advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkas.
