Lietuvoje per šešis šildymo sezono mėnesius už vieno vidutiniško buto šildymą sumokama 2 500 litų (417 litų per mėnesį). Palyginkime – valstybės ir „Sodros“ skolų palūkanos trijų asmenų šeimai 2013 metais sieks 2 340 litų (780 litų vienam gyventojui, įskaitant vaikus ir senelius). O kalbame juk tik apie palūkanas, kurias reikia mokėti kiekvienais metais lygiai taip, kaip kiekvienais metais reikia mokėti už šildymą. Sumokėjus palūkanas, skola nė kiek nesumažėja – išlieka tokia pati.
Paradoksas, kad dėl šildymo kainų vyksta nuolatiniai debatai ir aktyviai reiškiamas gyventojų pasipiktinimas, tačiau dėl didėjančių palūkanų už skolą – tyla. Palūkanos šluoja mūsų kišenes beveik taip, kaip ir šildymas. Juk ateinančiais metais palūkanoms bus skiriama keturiskart daugiau lėšų nei 2006 metais, kai ši suma trijų asmenų šeimai sudarė 560 litų. Naujoji valdžia daug kritikavo augančią valstybės skolą, tad reikia tik tikėtis, jog nepamatuoto išlaidų didinimo nebus ir palūkanos dėl valdžios veiksmų nebebrangs.
Triukšmo dėl brangstančių palūkanų negirdėti dėl to, kad gyventojai patys tiesiogiai nemoka mokesčių, tad ir nežino, kiek lėšų jie skiria įvairioms viešosioms paslaugoms apmokėti.
Jeigu gyventojams patiems reikėtų pervesti gyventojų pajamų mokestį, „Sodros“ ir PSD įmokas, jeigu kainos parduotuvėse būtų pateikiamos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o PVM būtų pridedamas jau tik kasoje, žmonės pajaustų – kokia sunki jų nešama mokesčių našta. Remiantis 2013 metų nacionalinio ir „Sodros“ biudžetų projektais, vidutiniškai vienas gyventojas 2013 metais sumokės 10 420 litų mokesčių.
Jeigu Finansų ministerija kas mėnesį ar bent kasmet gyventojams atsiųstų sąskaitą, kur ir kiek jų sumokėtų mokesčių buvo išleista, tikėtina, kad didžiausia aktualija būtų ne šildymo kainos, bet tai, kiek vienas gyventojas skirs lėšų švietimui (2013 m. – 1 980 litų), „Sodros“ išlaidoms (4 680 litų) bei, žinoma, valstybės ir „Sodros“ skolos palūkanoms.
Kol viso to nėra, gyventojams ir toliau teks piktintis šildymo kainomis nežinant, kad pati didžiausia jų išlaidų dalis ir toliau bus skiriama ne šildymui ir net ne maistui ar būstui, o kitoms, per viešąjį sektorių teikiamoms paslaugoms. Tai yra proga naujajai valdžiai pasimokyti iš ankstesnės valdžios klaidų ir „nebepūsti“ valstybės skolos, tuo pačiu sustabdant ir išlaidų palūkanoms augimą. Jeigu nuo augančių šildymo sąskaitų naujoji valdžia ketina apsaugoti masine renovacija, tai skubiausia renovacija reikalinga valstybės ir „Sodros“ biudžetams, kad augančios skolos ir palūkanos nustotų šlavusios gyventojų kišenes.
 |
Kaetana Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė
