Patekimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą tiesiogiai susijęs su viešojo prikimo sutarties vykdymo pažeidimais. Remdamasi turima patirtimi, drįsčiau sakyti, kad į šį sąrašą patekti tiekėjams dažniausiai atrodo nerealu ar labai sudėtinga. Visgi taip nėra ir dažnu atveju patys tiekėjai nesupranta ar ignoruoja su tuo susijusias rizikas.
Peržvelgus dažniausiai kylančius ginčus dėl įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą, išskirčiau tokias situacijas:
„Laimėti pirkimą ir sudaryti sutartį turime bet kokia kaina, o vėliau sutartį jau kaip nors įvykdysime“. Tokiu požiūriu besivadovaujančių tiekėjų dar tikrai nemažai. Tokie tiekėjai nevertindami savo realių galimybių siūlo itin trumpus sutarties įvykdymo, prekių pristatymo terminus, nerealiai greitą techninį aptarnavimą ir pan. tuo pat metu galvodami: „kai reikės vykdyti, kaip nors išsisuksime ar susitarsime“. Vis dėlto, sutarties vykdymo terminai ar bet kokios sąlygos, susijusios su ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais (pavyzdžiui, trumpas pristatymo terminas ir pan.) dažniausiai visada yra esminės viešojo pirkimo sutarties sąlygos. Pažeidus šias sąlygas – keliaujama tiesiai į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
Perkančioji organizacija nuolat siunčia pretenzijas dėl tinkamo ar savalaikio sutarties nevykdymo, o tiekėjas į jas nereaguoja rimtai. Dažniausiai, tiekėjas nereaguoja, nes tokių pretenzijų per pastarąjį dešimtmetį gaudavo nuolat, o realių neigiamų pasekmių dėl to nepatirdavo (blogiausiu atveju tekdavo susimokėti netesybas). Vis dėlto, gavus tokias pretenzijas reaguoti reikėtų rimtai – neignoruoti, nedelsiant pašalinti nurodomus pažeidimus arba raštu paaiškinti, kodėl sutartis vykdoma tinkamai ir jokių pažeidimų nėra.
Tiekėjas gavo įspėjimą apie būsimą viešojo pirkimo sutarties nutraukimą, tačiau galvoja, kad tokie „įspėjimai“ nėra svarbūs. Dažniausiai galvojama, kad tiekėjas įtikins perkančiąją organizaciją, kad viskas tvarkoje ir papildomų veiksmų nesiima. Vis dėlto, įspėjimuose apie būsimą sutarties nutraukimą jau nurodyta konkreti viešojo pirkimo sutarties data. Tai reiškia, kad viešojo pirkimo sutartis bus nutraukta įspėjime nurodytą dieną ir nesutikdamas su tokiu sprendimu tiekėjas turi vienintelį kelią – per 30 dienų pareikšti ieškinį teismui, reikalaudamas sprendimą dėl sutarties nutraukimo pripažinti neteisėtu.
Susirūpinama tik tada, kai tiekėjo pavadinimas įtraukiamas į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Susiklosčius tokiai situacijai, komentaras, deja galėtų būti vienintelis – vėlu! Jei tiekėjo vardas jau yra sąraše ir apie sutarties nutraukimą tiekėjas buvo tinkamai iš anksto įspėtas, kreiptis į teismą jau pavėluota ir, tokiu atveju, ribojimas varžytis viešuosiuose pirkimuose galios trejus metus.
Net ir būdamas nepatikimų tiekėjų sąraše, tiekėjas gali mėginti dalyvauti pirkimuose įrodinėdamas, kad ėmėsi priemonių, jog ateityje netinkamo sutarčių vykdymo atvejai nepasikartos. Visgi tai įrodinėti teks kiekvieną kartą, norint dalyvauti pirkime, o vienos perkančiosios organizacijos sprendimas leisti dalyvauti pirkime, nereiškia, kad taip pat galvos ir kita perkančioji organizacija.
Pagrindinis jungtinės veiklos partneris tinkamai nevykdo viešojo pirkimo sutarties, o kitas (kiti) partneris to nevertina rimtai arba netgi apie tai nežino. Mažesnieji jungtinės veiklos partneriai dažnai net nežino visų su sutarties vykdymu susijusių aplinkybių ar, pavyzdžiui, fakto, kad pagrindinis partneris, atsakingas už komunikaciją su užsakovu, sutartį nuolat pažeidinėja. Kadangi tokių aplinkybių nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, į nepatikimų tiekėjų sąrašą būtų įtrauktas tiek pagrindinis partneris, tiek kiti apie pažeidimus nieko nežinoję partneriai. Dėl šios priežasties svarbu ne tik domėtis kaip vykdoma sutartis, tačiau ir renkantis partnerį jungtinės veiklos sutartyje detaliai bei tinkamai aptarti partnerių atsakomybes, vienas kito informavimo pareigas ir galimos žalos atlyginimo atvejus, nustatyti baudų dydžius.
Karolina Laurynaitė yra JUREX advokatė.