Karolis Jachimavičius: knygos nepadarys jūsų protingesniais

Jeigu ne kovidas, praeitą savaitę būtų klegėjusi „Knygų mugė“. Šimtai ir tūkstančiai būtų prisipirkę glėbius knygų ir kėlę jų atvaizdėlius į feisbuką, kad nuramintų vidinį amarą – tu blogas, tu neskaitai knygų, Paulius Ambrazevičius pernai perskaitė „septymšešias“, o tu kvailys, tik internete sėdi, tu neturi dvasios ir intelekto.
Karolis Jachimavičius
Karolis Jachimavičius / Asmeninio albumo nuotr.

Nusiraminkit! Jūs skaitot kiekvieną dieną! Skaitot, ko nori jūsų šuo, skaitot savo šeimynykščių nuotaikas, skaitot orus iš dangaus, skaitot, ką barasi jūsų kaimynas, skaitot radijo laidas, skaitot, kad TV naujienų vedėjas apie tragediją vėl pranešė saldžiu balsu, skaitot naujienų portalų literatūrą, skaitot draugų išmintį „kas paskutinis, tas supuvęs kiaušinis“, jei naudojat akis ir ausis – skaitot. Jeigu labai pasistengsit, gal net tapsit geresniu gamtos skaitytoju negu beraštis karvių augintojas savanoje.

Kad tema ne humanistinė kaip iškiliuose romanuose, nereiškia, kad skaitomas siužetas yra paprastesnis ar metaforos seklesnės. Pažėkit, kokie siužetai geriausiose pasaulio reklamose, pagal nutylėjimą lėkštam ir primityviam žanre! Niekas negalėtų sakyti, kad reklamos nemoko tapti žmogumi. Bet nei šuns, nei žinių vedėjų, nei reklamų skaitymai nepadarys jūsų protingesniu. Kad perskaitytumėt, kas jums sakoma, turit įjungti protą.

Jūs tikėjotės tapti protingesniu paėmęs ant popieriaus atspausdintą ir kietais viršeliais įrištą tekstą, bet prazombinot puslapius kaip prazombina vaizdą jūsų keiktieji teliko žiūrėtojai. Sakė, kad knygos lavina vaizduotę, net ir konstitucinės teisės vadovėlis, bet jūs vėl įsivaizdavot romano veikėjus panašiose aplinkose kaip skaitydamas praeitą knygą.

Galbūt perskaitę istorijos knygą sužavėsite kažką išvardindamas tėvavardžius visų totorių, kurie dalyvavo Žalgirio mūšyje, ir tų, kurie buvo likę Lietuvoje, ir jus pavadins labai protingu, bet tai ne protas, tai tik erudicija

Nes knygos negali padaryti jūsų protingesniu! Galbūt perskaitę istorijos knygą sužavėsite kažką išvardindamas tėvavardžius visų totorių, kurie dalyvavo Žalgirio mūšyje, ir tų, kurie buvo likę Lietuvoje, ir jus pavadins labai protingu, bet tai ne protas, tai tik erudicija. Kitaip galvoja tie, kurie sumanė žaidimą „Auksinis protas“.

Andrius Tapinas pakelia lapelį ir skaito: „2016 m. rugpjūčio 20 dieną Anykščiuose gimdė Ilona Kadžiulienė. Gimdydama ji labai keikėsi. Mes jums išvardinsime 20 keiksmažodžių ir jūs turite pasakyti sakė Ilona Kadžiulienė gimdydama tą keiksmažodį ar nesakė. Pasiruošusi?“.

Nežinote? Tai kvaila esat! Protmūšiuose dominuoja požiūris, kad žinojimas yra protavimas. Todėl Auksinis protas. Net ir tie reti klausimai, kuriuose reikia protauti, atsiremia į žinias. Ne auksinis protas tai, o auksinės žinios, ne protmūšiai tai, o tik kvizai. Dviejų metų vaikas neturi patirties ir išminties nežaisti su aštriais daiktais, bet jo suvokimas gali būti geresnis negu „Auksinio proto“ nugalėtojo.

Šalia manęs dar viena protmūšio kolegė plaka save, išgirdusi dar vieną sunkų klausimą: „Visai durna aš, nieko nežinau“. Tikrai durna. Bet ne todėl, kad nežinai, o todėl, kad galvoji, kad visų JAV sostinių žinojimas padarys tave protinga. Kur tavo protas, kad tu nežinai visų telefonų knygos abonentų? Knygas reikia skaityt!

Ne auksinis protas tai, o auksinės žinios, ne protmūšiai tai, o tik kvizai

Nei durnumas, nei protas yra konstantos. Ta pati protmūšio kolegė grįš namo ir padarys daugybę protingų sprendimų. Įsirašys į kalendorių kito mėnesio susitikimą (protinga! Yra kelis kartus pamiršusi), išneš šiukšles (protinga! Nes yra smirdėjusios!), paliks porą širdučių gilumoj savo instagramo crush (protinga! Nes nuoširdumas stato tiltus!). Ir galbūt netgi prisimins mano pastabą, kad aukštojo mokslo diplomas neduoda rasinės viršenybės kaip žmogus prieš delfiną.

Na, „žmõgus su aukštuoju, reiškia, protingas, reikia jo klausyt“ yra daugiausiai senosios Lietuvos kartos stereotipas, jaunesnieji savarankiškiau ir laisviau renkasi karjeros kelią. Tačiau panieka nežinantiems, nemokantiems lietuvių kalbos taisyklių, rašantiems „kad“ su bendratim ir „gražei“, kiek aš matau socialiniuose tinkluose, yra kasdienybė. Protavimas, logika nesvarbūs, svarbu į kokią formą įvilkta. Visai kaip su VLKK diktatūra – ne ką sakai, o kaip sakai.

Neklausykit jus barančių protmūšių vedėjų – kaip?! nežinot klasikės Ievos Simonaitytės veikėjų?! Kaip jūs taip?! Taigi reikia žinot!! Jūs galit lengvai rasti ne blogiau parašytų TV serialų, o dažniausiai ir žymiai aktualesnių. Aidas Puklevičius jus beveik kiekvieną dieną feisbuke pavaišins tokiu rafinuotu stiliumi, kokio nerasit visoj „Knygų mugėj“. Domo Raibio nesąmonės pas Zuckerbergą ne prastesnės negu Erlicko! Už kampo forsas plūstas taip išradingai, kad iškart į folkloro aukso fondą. Memai vienas už kitą geresni, iš kur tiek proto tokius genialius juokus suskelt? O Joaquino Phoenixo paskutinį vaidmenį matėt? Koks įsiskaitymas į scenarijų, koks tono adekvatumas įvykiams! Tai gerumas skaitytojo!

Nematot Phoenixo gerumo? Tai kuom jūs filmą žiūrit? Žiūrit į filmą, o matot špygą! Jėzau Jėzau, kur ritasi pasaulis? Žmogus žmogaus neperskaito! Skaitau, kad pasaulio pabaiga.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų