Statistikos departamento duomenys rodo, kad trečiąjį 2020 m. ketvirtį, lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, baigtų statyti naujų gyvenamųjų pastatų skaičius Lietuvoje išaugo 3,5 proc. Palyginimui – antrą šių metų ketvirtį buvo fiksuojamas 15 proc. nuosmukis. Tačiau detaliau nagrinėjant šiuos duomenis, akis bado vienas įdomus niuansas, prie ko tiesiogiai prisidėjo Covid pandemija: baigtų statyti naujų gyvenamųjų pastatų skaičiaus augimą ištempė tik vienas segmentas, t.y. kotedžų ir namų segmentas.
Trečią šių metų ketvirtį Lietuvos NT vystytojai užbaigė ir rinkai pristatė 6 proc. daugiau namų ir kotedžų nei 2019 m. trečią ketvirtį, kai Lietuvos ekonomika dar sparčiai augo. Savo ruožtu, NT vystytojai trečią šių metų ketvirtį užbaigė net 47 proc. mažiau naujų daugiabučių nei trečiąjį 2019 m. ketvirtį. Panašu, kad šiai statistikai tiesioginės įtakos turėjo Covid-19 virusas.
Šiuo metu Lietuvos NT rinkoje jaučiamas išaugęs potencialių pirkėjų susidomėjimas būtent individualios statybos objektais, t.y namais ir kotedžais: sumažėjus gyventojų srautui į biurus ir išaugus darbo iš namų poreikiui, pasikeitė ir gyvenamojo būsto paskirtis. Namai jau nebėra vieta, kur žmogus tik ilsisi ir miega – namai tapo erdve, kur gyventojas turi derinti poilsio ir darbo režimą – o tam reikia daugiau ploto ir atskirų darbo erdvių.
Namai jau nebėra vieta, kur žmogus tik ilsisi ir miega – namai tapo erdve, kur gyventojas turi derinti poilsio ir darbo režimą.
Atitinkamai, vartotojams vis daugiau dėmesio skiriant namų ir kotedžų projektams, trečiąjį ketvirtį NT vystytojai susifokusavo būtent į šį segmentą ir rinkai pristatė daugiau naujų, pilnai užbaigtų projektų. Tai, kad Lietuvos NT objektų pirkėjai vis daugiau dėmesio skiria darbui iš namų bei individualios statybos objektams, rodo ir augantis baigtų statyti naujų būstų naudingasis plotas: jis trečiąjį šių metų ketvirtį sudarė 309 kv. m. ir buvo net dešimtadaliu didesnis nei 2019 m. trečią ketvirtį.
Statistika rodo, kad trečiąjį ketvirtį Lietuvos NT vystytojai taip pat suskubo grįžti prie esamų objektų statybos: lyginant su 2019 m. trečiu ketvirčiu, pradėtų statyti naujų gyvenamųjų pastatų skaičius Lietuvoje išaugo 105 proc. – t.y. buvo net dukart didesnis nei trečiąjį 2019 m. ketvirtį. Nors kalbant apie pradėtų statyti naujų NT objektų rinką, didelis augimas (+82 proc.) fiksuojamas ir daugiabučių segmente, visgi dar spartesnis prieaugis fiksuojamas namų ir kotedžų segmente. Jeigu trečiąjį 2019 m. ketvirtį NT vystytojai pradėjo statyti 1005 naujus namus ir kotedžus, tai trečiąjį šių metų ketvirtį – 2064 naujus namus ir kotedžus. Tačiau kaip ir minėjau, daugiabučių segmente taip pat stebimas spartus augimas: jeigu trečiąjį 2019 m. ketvirtį NT vystytojai pradėjo statyti 33 naujus daugiabučius, tai trečiąjį šių metų ketvirtį – 60 naujus daugiabučius.
Šiuo atveju įtakos sparčiam naujų NT objektų statybos apimčių augimui turėjo du esminiai veiksniai. Pirma – reikia turėti omenyje vieną svarbų techninį aspektą: nuo 2021 m. Lietuvos įsigalios naujas A++ energetinio naudingumo standartas, kurio turės laikytis NT vystytojai. Naujo energetinio naudingumo standarto įvedimas neišvengiamai padidins NT objektų statybos kaštus, tad NT vystytojai suskubo gauti statybos leidimus dar šiemet ir atitinkamai pradėti statybas dabar, o ne 2021 m. Antra – įtakos turėjo ir tai, kad Lietuvos ekonomika pirmąją Covid-19 bangą išgyveno gerokai geriau nei buvo galima tikėtis, o jau trečiąjį ketvirtį pagrindiniuose Lietuvos ekonomikos sektoriuose buvo fiksuojamas labai tvarus atsigavimas. Kaip teigia ekonomikos ekspertai, jeigu ne sudėtinga situacija viešbučių ir restoranų rinkoje, trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP augimas išvis galėtų būtų teigiamas.
Su įsibėgėjančiu ekonomikos aktyvumu greitai atsistatė ir Lietuvos vartotojų nuotaikos – gyventojai stabiliai gerino Lietuvos ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas, gerino ir savo finansų padėties vertinimą. Negana to, rugsėjį užimtųjų skaičius Lietuvoje stipriai priartėjo prie 2019 m. rugsėjo mėnesio lygio. Pagerėjusi situacija darbo rinkoje ir pozityvūs Lietuvos gyventojų lūkesčiai atitinkamai paskatino ir NT vystytojus „nusiraminti“ ir grįžti prie daugiau mažiau įprasto statybų darbo režimo.
Naujo energetinio naudingumo standarto įvedimas neišvengiamai padidins NT objektų statybos kaštus, tad NT vystytojai suskubo gauti statybos leidimus dar šiemet.
Kas mūsų laukia ketvirtą šių metų ketvirtį? Tikėtina, kad pradėtų statyti naujų gyvenamųjų pastatų skaičius turėtų toliau didėti, kam vėlgi nemažos įtakos turės kitąmet įsigaliosiantis naujasis A++ energetinio naudingumo standartas. Tačiau Lietuvoje prasidėjus antrajai Covid-19 bangai, NT vystytojai, tikėtina, bus linkę aktyviau plėtoti naujus namų ir kotedžų projektus, o naujų daugiabučių plėtra gali būti ne tokia aktyvi kaip trečiąjį šių metų ketvirtį. Rudens pabaigoje – žiemos pradžioje Lietuvos NT vystytojai aktyviai stebėjo situaciją pasaulio ir Lietuvos ekonomikoje, tačiau kol kas didesnio nerimo tarp NT vystytojų nėra. Nepaisant neseniai įvesto antrojo karantino režimo, oficiali statistika nerodo panikos tarp Lietuvos vartotojų.
Negana to, skaičiai taip pat rodo, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį, t.y. trečio ketvirčio pabaigoje, Lietuvos gyventojų indėliai bankuose padidėjo iki istorinio maksimumo ir siekė net 16,6 mlrd. EUR. Šie skaičiai rodo, kad šiuo metu Lietuvos gyventojai turi finansų išteklių būsto įsigijimui – tačiau daug kas priklausys nuo antros Covid bangos poveikio vartotojų nuotaikos. Kol kas didelės dramos vartotojų apklausos nerodo, tad pirkėjai, tikėtina, ir toliau aktyviai domėsis namų ir kotedžų projektais, o paskui augančią individualios statybos objektų paklausą didesnį dėmesį namų ir kotedžų rinkai skirs ir NT vystytojai.
Karolis Sankauskas UAB „Projektavimo sprendimai“ direktorius.
