Tokiu ritmu ir dirbome per praėjusius šiuos Seimo kadencijos metus. Kai kas pavyko, siekiant įtikinti Seimo poziciją nedaryti klaidų, kurios pablogintų kaimo žmonių gyvenimą, tačiau daug kas ir nepavyko. Pažvelkime į tai faktais.
Naujosios daugumos priimtame 2013 m. biudžete buvo ženkliai sumažintos lėšos žemės ūkio sektoriui, papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms (PNTI). Ankstesnės Vyriausybės priimtame 2012 m. valstybės biudžete tam tikslui buvo numatyta skirti 188 mln. Lt. Naujoji Vyriausybė 2013 m. skyrė tik 75 mln. Lt.
Vėliau, kilus dideliam žemdirbių nepasitenkinimui, tik perskirstydama žemdirbiams kitiems tikslams skirtas lėšas, papildomai „surado“ 31 mln. Lt. Taigi, galutinis rezultatas – 2013 m. PNTI suma biudžete pasiekė 106 mln. Lt. Dėl PNTI lėšų sumažinimo, pieno gamintojams už kvotinį pieną jos sumažėjo 27 mln. L., už bulius beveik 10 mln. Lt, už žindenes karves beveik 8 mln. Lt, už Europos sąjungos remiamų pasėlių plotus 38 mln. Lt, o eksporto grąžinamosios išmokos už mėsą ir mėsos produktus – sumažintos beveik 10 mln. Lt. Ši Vyriausybė, perskirstydama asignavimus atskiroms programoms, ženkliai sumažino bendrajam finansavimui skirtas lėšas, todėl šiais metais jau įgyvendintų ūkių modernizavimo projektų bendrajam finansavimui pritrūko 59 mln. Lt.
Naujosios daugumos priimtame 2013 m. biudžete buvo ženkliai sumažintos lėšos žemės ūkio sektoriui, papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms.
Praėjusioje kadencijoje Žemės ūkio ministerija, siekiant paskatinti kaimo žmones laikyti daugiau gyvulių bei sumažinti taip vadinamų „sofos“ ūkininkų skaičių, priėmė sprendimą, kad žemės savininkai, pretenduojantys gauti išmokas už pievas ir ganyklas, privalomai turi laikyti gyvulius.
Jei ūkininkas neturėdamas gyvulių deklaravo tik pievas ir ganyklas, kurių plotas viršija 10 ha, parama turėjo būti mažinama 50 proc., jei turėjo gyvulių, bet 1 ha teko mažiau negu pusei nustatyto sutartinių gyvulių (SG) skaičiaus, parama buvo mažinama 19 proc. 2013 m. balandžio mėnesį naujajam žemės ūkio ministrui patvirtinus Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimų taikymo metodikos pakeitimą, šios sankcijos gerokai sušvelnintos ir siekia tik 3 proc. Buvo prognozuojama, kad pritaikius šias sankcijas padidės stambiųjų raguočių, ypač karvių skaičius, tačiau, dabartiniam žemės ūkio ministrui žengus žingsnį atgal – šios prognozės nepasiteisino. Vien karvių skaičius, per devynis šių metų mėnesius, sumažėjo 8000 vienetų. Vyriausybė giriasi patvirtinusi gyvulininkystės sektoriaus plėtros programą, skambiai pavadintą „nacionaline“, tačiau lėšų jos įgyvendinimui 2014 m. biudžete nenumatė. Valdantieji turėtų žinoti, kad karvės popieriumi sočios nebus ir pieno daugiau neduos.
A.Kubiliaus Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį, statant ar rekonstruojant gyvulininkystės pastatus iki 300 sutartinių gyvulių, būtų taikomi supaprastinti aplinkosauginiai reikalavimai, tačiau naujoji Vyriausybė nieko nepadarė, kad šio nutarimo nuostatos būtų realiai įgyvendintos.
Dar viena valdančiųjų „dovanėlė“ ne tik ūkininkams, bet ir visam verslui. 2013 m. rugsėjo 11 d. pasirodė Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymas, pagal kurį visi darbuotojų turintys ir viešieji juridiniai asmenys iki šių metų gruodžio 31 d. privalo pateikti informaciją apie darbuotojų saugos būklę, darbo vietų atitikimą saugos ir sveikatos reikalavimams.
Kas gali paneigti, kad šioje sistemoje jau yra užprogramuota, jog pats darbdavys nepildytų anketų, o samdytų „pagalbininkus“, kuriems privalės atsilyginti?
Pateiktoje anketoje nei daug nei mažai – 280 klausimų. Ne kiekvienas darbdavys sugebėjo į juos atsakyti ir užpildyti anketą. Darbdavių nuomone, tai biurokratizmo ir korupcijos didinimas, nes ne tik ūkininkai, bet ir smulkieji verslininkai bus priversti samdyti privačias kompanijas, kurios „ale“ padės jas užpildyti. Aišku už papildomą mokestį. Ūkininkai jau skundžiasi, kad patys užpildę anketas, negali jų išsiųsti elektroniniu būdu Darbo inspekcijai, nes sistema jų nepriima, nors klaidų nefiksuoja.
Kas gali paneigti, kad šioje sistemoje jau yra užprogramuota, jog pats darbdavys nepildytų anketų, o samdytų „pagalbininkus“, kuriems privalės atsilyginti. Nepateikus anketų nustatytu laiku, iki 2013 m. gruodžio 31 d., yra numatytos baudos iki 5000 Lt. Kyla klausimas, ar tai daroma specialiai, kad būtų surenkama daugiau baudų? Manau, kad Vyriausiasis darbo inspektorius dėl nevykusiai parengtos sistemos turėtų dar iki Naujųjų metų atšaukti savo įsakymą ir tik ją supaprastinus ir patobulinus kitais metais šį procesą atnaujinti be jokių baudų.
Vadovaujant A Kubiliaus Vyriausybei su Rytų kaimyne Rusija buvo palaikomi orūs santykiai. Lietuvos verslui palankiai vystėsi prekybiniai ryšiai, kas metai didėjo žemės ūkio produktų eksportas į Rusiją, ypač pieno. Atėjus A.Butkevičiaus Vyriausybei visi tikėjosi, kad rytų „pyragas“ mus dar labiau pamalonins. Tačiau įvyko priešingai. Naujosios Vyriausybės „gerų“ santykių su Rytų kaimyne rezultatas – jau 3 mėnesiai mūsų pieno produktai neįleidžiami į Rusiją ir neaišku, kada šiai produkcijai bus nuimtas embargas. Ypač didelių nuostolių dėl to patyrė Lietuvos vežėjai.
Keletą kartų Vyriausybės pasitarimuose A.Butkevičiaus Vyriausybės kancleris bandė prastumti sprendimą, kad 10 proc., tai yra apie 600 mln. Lt Kaimo plėtros programos lėšų naujajame finansiniame laikotarpyje, būtų perduota Susisiekimo ministerijai, vietinių kelių priežiūrai ir remontui. Toks Vyriausybės sprendimas būtų ženkliai pabloginęs Kaimo plėtros programos projektų finansavimą ir pristabdęs kaimo atnaujinimo bei modernizavimo procesą. Teigiamai galima vertinti Žemės ūkio ministerijos, kuri nepritarė šiam Vyriausybės siekiui, poziciją.
Tačiau prieš pat Kalėdas Vyriausybė žemdirbiams pamėtėjo tikrai „puikią“ dovanėlę – nusprendė įvesti kelių mokestį sunkiasvoriams traktoriams, kombainams, kitoms žemės ūkio mašinoms, kurios platesnės nei 2,55 metro. Pavykus Vyriausybei prastumti Seime šią idėją, žemdirbiai už vieną traktorių ar kurią kitą plačiagabaritinę žemės ūkio mašiną, privalės mokėti nuo kelių šimtų iki 2 tūkst. Lt. Rinkiminės kampanijos metu socialdemokratai deklaravo, kad laimėję rinkimus jokių naujų mokesčių žemės ūkiui neįvedinės ir nedidins esamų. Pasikartojo sena tradicija: ką socialdemokratai žada – nebūtinai įvykdo.
Prieš pat Kalėdas Vyriausybė žemdirbiams pamėtėjo tikrai „puikią“ dovanėlę – nusprendė įvesti kelių mokestį sunkiasvoriams traktoriams, kombainams, kitoms žemės ūkio mašinoms.
Per pirmuosius veiklos metus Žemės ūkio ministerija labai svarbių žemės ūkiui sprendimų nepadarė, išskyrus tai, kad pakeitė kai kurių ministerijos padalinių bei ministerijai pavaldžių institucijų vadovus. Šiuos veiksmus galima vertinti tik neigiamai, nes dauguma šių pakeitimų padaryta ne siekiant didesnės kompetencijos, o į aukštus postus pasodinti „savus“.
Socialdemokratai rinkiminės kampanijos metu deklaravo, kad bus sumažintas PVM mokestis būtiniausiems maisto produktams, tačiau atėję į valdžią pamiršo ir šį pažadą. Dabartinis premjeras viešai yra pareiškęs, kad galvojama apie kasos aparatų panaikinimą turguose, o toks žingsnis atgal – vėl paskatintų šešėlinę ekonomiką.
Teigiamai galima vertinti tai, kad 2013 m. liepos 2 dieną buvo priimtas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo buvo sugriežtintos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygos susijusiems asmenims, tačiau pabrėžtina, kad šio įstatymo projektą parengė dar ankstesnė Vyriausybė.
Ką mes būtume darę ir darytume kitaip?
2014 metų biudžete daugiau lėšų skirtume papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms;
padidintume finansavimą gyvulininkystės plėtros skatinimui, suteikiant paramą žemės ūkio produkcijos, ypač mėsos, gamybos didinimui;
siekiant didinti gyvulių, ypač karvių, skaičių tiesioginių išmokų mokėjimą dar labiau susietume su laikomų gyvulių skaičiumi bei pagamintos produkcijos apimtimis;
supaprastintume aplinkosauginius reikalavimus gyvulininkystės pastatų statybai ir rekonstravimui, kuriuose numatoma laikyti iki 300 sutartinių gyvulių;
skatintume gyvulinės kilmės produktų eksportą, ieškotume naujų rinkų, užbaigtume ankstesnės Vyriausybės pradėtas derybas su Kinija ir JAV;
daugiau lėšų skirtume šiferinių stogų su asbesto priedais keitimo programai, ieškotume galimybių panaudoti ES paramos lėšas finansuojant gyvenamųjų namų renovaciją kaimo vietovėse;
padidintume supaprastinta tvarka ūkininkams teikiamą paramą nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. Lt.;
tęstume smulkių ir vidutinių šeimos ūkių paramos sistemą, didintume šios paramos intensyvumą;
mažintume administracinę naštą ūkininkams, diegtume sistemą valstybės tarnautojas – ūkininko pagalbininkas;
ES struktūrinių fondų lėšomis kiekvienam kaimui įgyvendintume bent po vieną infrastruktūros tvarkymo projektą;
atsikuriančiame lietuviškame kaime gerintume gyvenimo kokybę, diegtume šiuolaikinę melioracijos sistemą (plačiąja prasme). Ūkininkas lėšas sausinimo sistemų tvarkymui gautų be tarpininkų.
siektume, kad Paskolų garantijų fondas teiktų garantijas ir plačiau taikytų finansinės inžinerijos metodus visiems kaime vystomiems projektams.
Dar pavasarį šie opozicijos pasiūlymai buvo pateikti naujajai Vyriausybei tik pradėjusiai savo veiklą, tačiau pastaroji į juos beveik nesureagavo. Esu įsitikinęs, jeigu A.Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė protingai įsiklausytų į mūsų teikiamus siūlymus ir bent dalį jų įgyvendintų, įpusėjus jų valdymo laikotarpiui galėtų pasigirti žymiai geresniais rezultatais žemės ūkio ir kaimo plėtroje sektoriuje negu šiemet.
Kazys Starkevičius yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys
