Kas nutiko miesto gyvybės arterijoms, kas perkirto jų tinklą?
Miestas „tvarkosi“ šitaip
Kaunas auga kaip ant mielių – statybos peržengė miesto ribas, įsispraudė į neužstatytus plotus visuose kampeliuose. Ar galėjo aštri miesto valdžios akis praslysti pro vaizdingas vandenviečių teritorijas? Sakykim, tokius Vičiūnus – tiesiog kurortą ant Nemuno kranto. Arba štai Petrašiūnai, žvelgiantys į Kauno marias, kur jau perkeltos griežtai saugomos teritorijos tvoros.
Ir valdžia padarė tai, kas atitiko jos interesus. Sumažino vandenviečių teritorijas, atverdama landas gyvenamųjų namų statybai ten, kur ligšiol buvo neliečiamos apsaugos zonos, garantavusios vandens kokybę ir galimybę įrengti naujus gręžinius pasibaigus senųjų gyvavimo laikui.
Tokį vandenviečių apkarpymą vis dėlto reikėjo kuo nors pagrįsti. Ir „pagrindė“ – Kaune mažėja gyventojų. Nors prie miesto besišliejantys nauji kvartalai taip pat jungiasi prie „Kauno vandenų“ tinklo, o naujakuriai suvartoja daug daugiau vandens negu daugiabutyje gyvenantys pensininkai, nes ir pajamos kitos, ir poreikiai kitokie – baseinas, pirtis, gėlynai.
Didžiulius vandens srautus kasdien suvartoja ir Laisvoji ekonominė zona (Kauno LEZ).
Taip tyliu klastingu žingsniu į miestą įžengė troškulys.
Ką prarandame
Vičiūnų vandenvietėje veikia 17 gręžinių, joje išgaunama apie ketvirtadalis viso Kaunui tiekiamo geriamojo vandens. Savivaldybės tarybos sprendimu (kas sudaro jos daugumą, aiškinti nereikia) apsaugos zona sumažinta nuo 27,8 iki 20,7 hektaro. Vadinasi, statybininkų laukia 7,1 ha plotas.
O kas laukia vis dažnėjančių karščių kamuojamų kauniečių?
Tyliu klastingu žingsniu į miestą įžengė troškulys.
Gręžiniai ne amžini, kiekvieno jų eksploatavimo trukmė – apie 20 metų. Naujas gręžinys įrengiamas jau kitoje vandenvietės vietoje, nes gruntas čia tapęs nepralaidžiu. Mažėjant teritorijos plotui, mažės ir vietų naujiems gręžiniams. Ką paliksime vaikams ir anūkams – šiandien negalvojama.
Kita problema – taršos šaltiniai, neišvengiamai lydintys urbanizuotą teritoriją, skverbsis ir į gruntą, keldami grėsmę vandens kokybei, nes sanitarinė zona smarkiai apkarpyta.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kritinė padėtis Kaune: per karščius dalis miestiečių neturi vandens, jis bus vežamas talpose
Toks likimas jau ištiko Kleboniškio-Eigulių vandenvietę. Prieš dešimtmetį sumažinta apsaugos zona, įsikūrė gyvenamųjų namų kvartalas. Ūkinė veikla užteršė paviršinį dirvožemį, buvo užtamponuoti našiausi gręžiniai.
Kleboniškis apskritai yra probleminis taškas geriamojo vandens išteklių žemėlapyje. Čia vanduo išgaunamas iš Neries požeminio baseino, ir avarijos Astravo atominėje jėgainėje atveju radiacija vandenvietę paverstų nuodų talpykla. Kas perimtų tiekimą? Tik Vičiūnai ir Petrašiūnai...
Vičiūnų plėtrai, deja, raudonos linijos jau nubrėžtos. O ir Petrašiūnams plotas apkarpytas „kilnia“ dingstimi – esą žemė grąžinama savininkams. Gręžiniai marių iškyšulyje užtamponuoti, plėtra nebeįmanoma. Beje, ir veikiančių gręžinių vandenyje randama arseno junginių.
Tokie faktai vėl verčia atsigręžti į kitą Nemuno krantą, į prabangių namų apsuptą Vičiūnų požeminio vandens stotį. Tik ką mes ten pamatysime? Prastas perspektyvas.
Vasaros karščiai apkarpytoms vandenvietėms surengė pirmąjį egzaminą.
Meras, deja, ne burmistras
Lygiai prieš 90 metų, 1929-aisiais, Kaune pradėjo veikti centralizuotas vandentiekis. Jo versmę iškilmingai atidarė burmistras Jonas Vileišis, pašventino kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas. Tai buvo europinės kultūros žingsnis į augantį miestą.
Šiandien „Kauno vandenys“ tūkstančiams miestiečių siūlo atsigaivinti iš plastikinių talpų. Išmaudyti mažylį, patiems nusiprausti, išsivirti vakarienę, galiausiai nuleisti vandenį tamsiajame kambarėlyje tos plastikinės talpos neužteks.
Mero komanda plačiu mostu nurėžė tai, ką praėjusiame amžiuje kūrė burmistras. Sprendimui priimti nereikėjo didelių pastangų – dauguma miesto Taryboje tvirta, o tokia smulkmena kaip strateginis pasekmių aplinkai vertinimas – kam ji rūpi? Ir nesvarbu, kad vertinime ypatingas dėmesys skiriamas vandens švarai ir kokybei, vandenvietės apsaugos zonos griežto režimo juostos priežiūrai. Šioje juostoje draudžiama bet kokia veikla, tiesiogiai nesusijusi su požeminio vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu.
Vasaros karščiai apkarpytoms vandenvietėms surengė pirmąjį egzaminą. Deja, jo įvertinimas nepatenkinamas. Kokių dar išbandymų sulauksime, parodys laikas. Būtų gerai, kad jų smūgiai kristų ne ant paprastų kauniečių, o ant interesus į sprendimus įpynusių asmenų.
Kazys Starkevičius yra Seimo TS-LKD frakcijos narys.
