Pirmasis scenarijus: „Danske“ banko analitikų skaičiavimai rodo, jog šiais metais pasaulinės naftos kainos turėtų kirsti 140 JAV dolerių už barelį kartelę. Tai turėtų slopinti didžiausios pasaulio ekonomikos augimą. Pagal tokį scenarijų JAV BVP augtų menkiau nei 2 proc., o euro zonoje užsitęstų vangus ekonomikos augimas. Tikimasi, jog iki 140 JAV dolerių už barelį pabrangusi nafta menkiausiai paliestų Azijos milžinę – Kinijos ekonomiką.
Antrasis scenarijus: Jei naftos kainos pašoktų iki 170 JAV dolerių už barelį, tuomet JAV ūkio laukia žymus sulėtėjimas. Tuomet šios didžiausios pasaulio ekonomikos BVP augimas šiemet nesiektų 1 proc. Euro zonoje tęstųsi recesija. Be to, pagal tokį naftos kainos scenarijų Kinijos ūkio plėtra būtų pristabdyta, tačiau ne taip skaudžiai kaip JAV ar Europoje.
2011-ųjų tęsinys?
Šių metų vasario mėnesį Brent naftos kainos stipriai pašoko aukštyn, nuo 110 JAV dolerių už barelį iki 125 JAV dolerių už barelį. Tai šiek tiek primena 2011 metų pradžią, kuomet stabiliai atsigaunantis pasaulio ūkis bei geopolitiniai pavojai Šiaurės Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose stūmė naftos kainas į viršų.
2011 metais naftos kainų kilimą lėmė išplitę politiniai neramumai Arabų šalyse (Egipte, Libijoje), o šiemet naftos kainas kaitina visus neraminanti Irano vykdoma branduolinė programa.
Svarbu pabrėžti, kad dabartinis naftos kainų augimas dar neturėtų kelti didelio susirūpinimo.
Išlieka didelė tikimybė, jog naftos kainos ir toliau ateityje augs.
Pavyzdžiui, vienas didžiausių naftos kainos šuolių buvo 2011 m., kai "Brent" naftos kaina pasaulio biržose šoktelėjo apie 50 JAV dolerių už barelį nuo maždaug 80 JAV dolerių iki 130 JAV dolerių už barelį. Palyginimui, nuo metų pradžios Brent naftos kaina pasaulio biržose pasistiebė 15 JAV dolerių už barelį.
Kita vertus, išlieka didelė tikimybė, jog naftos kainos ir toliau ateityje augs. Mat įtampa dėl Irano branduolinės programos nerodo jokių atoslūgio ženklų ir baiminamasi, kad santykiai su Vakarais taps dar blogesni. Besitęsiantys Azijos ir Europos atsigavimo ženklai, ypač gerėjantys pramonės ir bendro ekonomikos augimo rodikliai, gali prisidėti prie naftos kainų didėjimo. Todėl svarbu įvertinti, kiek pasaulio ekonomika gali būti pažeidžiama dėl brangstančios žaliavos.
Pirmasis scenarijus: nuosaikus naftos kainų augimas
Pagal „Danske“ banko analitikų skaičiavimus, naftos kainos šiais metais turėtų perkopti 140 dolerių (365 litų) už barelį ribą. Tikėtina, jog dar šių metų rugsėjį žaliava turėtų pabrangti iki 145 JAV dolerių už barelį, tačiau 2013 m. naftos kaina koreguosis žemyn. Naftos kainų šuolį iki šio lygio galėtų palaikyti įtampa dėl Irano branduolinės programos bei didėjantis ”juodojo aukso” poreikis iš besivystančių rinkų.
Pagal tokį scenarijų JAV ekonomikos augimas būtų ne didesnis nei 2 proc. Vis dėlto 2013 metais augimas atsigautų dėl nuosekliai mažėjančių naftos kainų.
Silpnas euro zonos atsigavimo etapas dar prailgėtų – II ketvirtį metinis BVP augimas išliktų ties 0,2 proc., o iki 2013 metų neperkoptų 1proc. ribos.
Mažiausiai naftos kainos pokyčius pajustų Kinija. Prognozuojame, kad jos ekonomikos augimas 2012 m. pabaigos išsilaikytų apie 9 proc., o 2013 m. dar šiek tiek padidėtų.
Antrasis scenarijus: staigus naftos kainų augimas
Staigus naftos kainų šuolis euro zonos ekonomikos augimą beveik sustabdytų.
Išsipildžius staigaus naftos kainų augimo scenarijui ir naftos kainoms pakilus iki tokių aukštumų kaip 170 dolerių (442 litų) už barelį, per artimiausius devynis mėnesius JAV ekonomikos augimas sustotų ties 1 proc. riba. Tai neišvengiamai padidintų nedarbą. Kita vertus, tikimės, jog naftos kainos 2013 m. turėtų kristi, todėl ūkio augimas vėl atsities. Pavyzdžiui, po karinio konflikto Irake naftos kainos smuko po spartaus šuolio į viršų.
Staigus naftos kainų šuolis euro zonos ekonomikos augimą beveik sustabdytų ir tai dar labiau trukdytų Europos ūkiui stotis ant kojų.
Kinija naftos kainų šoką pajustų, tačiau ekonomikos augimas vis tiek išliktų palyginti aukštas – apie 8 procentai.