Patikslinsiu, kad „kažkokią darbo grupę“ sudarė Lietuvos socialinių tyrimų centras, Vilniaus universitetas ir Mykolo Romerio universitetas. Geriausi Lietuvos teisės mokslininkai susibūrė į„kažkokią darbo grupę“ ir dirbo prie naujo darbo kodekso ir viso socialinio modelio kūrimo. Šis kodeksas – tai tik viena iš sudedamųjų socialinio modelio dalių.
Naujasis darbo kodeksas įtvirtina daug naujovių. Atsiranda naujų darbo sutarčių rūšių: nenustatytos apimties (vadinamos nulinės) darbo sutartys; projektinio darbo sutartys; darbo vietos dalijimosi sutartys; darbo keliems darbdaviams sutartys. Naujų darbo santykių formų nustatymas leis lanksčiau taikyti darbo santykius pagal kiekvieno darbdavio ir darbuotojo poreikius. Tai sumažins nelegalų darbą, leis laisviau dirbti jauniems žmonėms, derinti darbą ir studijas, sudarys galimybę įdarbinti kvalifikaciją įgijusius, bet neturinčius patirties jaunus žmones.
Tiesa, šiek tiek supaprastintos darbuotojų atleidimo sąlygos, sumažintos išeitinės kompensacijos ir sąlyginai sutrumpintos atostogos. Taip, šiais atvejais buvo atsižvelgta į darbdavių argumentus. Bet prisiminkime –gyvename žinių amžiuje, Europoje, laisvoje rinkoje, į darbdavius jau nežiūrime kaip į išnaudotojus ar vergvaldžius.
Vis svarbesniais konkurencingumo kriterijais tampa įmonių socialinis ir ekologinis atsakingumas. Taigi, tik patys primityviausi verslininkai patvirtins profesinių sąjungų prognozes.
Tai yra pasenęs požiūris! Šiuolaikinis darbdavys yra vertės kūrėjas, o vertė negali būti sukurta be darbuotojų. Įmonės vertę kuria kiekvienas jos darbuotojas, todėl kompetetingo ir sąžiningo darbuotojo atleidimas visada yra žalingas įmonei. Ne dėl išeitinių išmokų, bet dėl kuriamosios vertės praradimo. Vis svarbesniais konkurencingumo kriterijais tampa įmonių socialinis ir ekologinis atsakingumas. Taigi, tik patys primityviausi verslininkai patvirtins profesinių sąjungų prognozes.
Naujasis darbo kodeksas yra platesnis, lankstesnis ir sudėtingesnis negu dabartinis. Naujasis DK numato daug išimčių, kurios numatomos kolektyvinėse sutartyse. Taip pat numato, kad minimalus darbo užmokestis gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Tai yra, užtikrina didesnes galias profesinėms sąjungoms ir didesnes pajamas darbuotojams. Beje, minimalus darbo užmokestis kyla jau penktą kartą per ketverius metus!
Sudėtingesnis darbo kodeksas reiškia, kad darbuotojams bus reikalingas didesnis švietimas ir stipresnis jų atstovavimas. Tai reiškia ir tai, kad profesinės sąjungos turės darbuotojams suteikti didesnę vertę. Paradoksas, bet naujuoju darbo kodeksu labiausiai turi džiaugtis profesinės sąjungos – jos taps reikalingesnės!
Bet panašu, kad dabartinėms profsąjungoms negalioja šiuolaikinės vertės kūrimo principai. Kas žino, kaip matuojamas profsąjungų veiklos efektyvumas? Arba kiek vienam profsąjungos pirmininkui tenka eilinių narių? Profsąjungos Lietuvoje yra toks keistokas, painus ir baisiai susiskaidęs organizmas.
Tarkim, mokytojams atstovauja bent dvi profesinės sąjungos: Švietimo profesinė sąjunga ir Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Įdomiausia tai, kad nei viena iš jų nesukuria jokios vertės eiliniam mokytojui. O kuo skiriasi Profesinių sąjungų federacija nuo konfederacijos tikriausiai nežino nei pačios profesinės sąjungos, jau nekalbant apie paprastus jų narius.
Ką daryti maisto prekių parduotuvės pardavėjai, norinčiai įstoti į profesinę sąjungą? Jai reikia kreiptis į maistininkų profesinę sąjungą, į Prekybos darbuotojų profesinę sąjungą ar į Samdomų darbuotojų profesinę sąjungą? O ką duos narystė profesinėje sąjungoje? Kokią vertę kuria profesinės sąjungos? Visi įstatymai, susiję su darbuotojų teisėmis, turi būti priimami prieš tai išdiskutavus su profesinėmis sąjungomis, tačiau kaip tai įgyvendinti, kai profesinės sąjungos neturi aiškios struktūros ir yra susiskaldžiusios?
Tikiuosi, kad naujasis darbo kodeksas ne tik padidins Lietuvos konkurencingumą, lietuvių galimybes ir pinigines, bet ir paskatins profesinių sąjungų reformą. Galbūt tai paskatins profesines sąjungas vienytis, mažinti pirmininkų ir didinti profesinių sąjungų narių skaičių?
Profesinės sąjungos yra paslaugas teikianti organizacija, gyvybiškai svarbias paslaugas – jos atstovauja darbuotojus. Kol kas darbuotojai atstovaujami tik skambiais lozungais ir piketais, bet vertę kuria ne lozungai, o konstruktyvus dialogas, bendri mokymai, bendri darbai. Akivaizdu, kad kol kas profsąjungų siūlomos paslaugos yra be garantijos ir su pasibaigusiu galiojimo laiku. Toks profesinių sąjungų požiūris turi išmirti kartu su senojo kirpimo darbdaviais. Išnaudojimo tema yra labai skaudi praeito amžiaus problema, bet siekiant progreso visos pusės turi galvoti apie vertės kūrimą.
Kęstutis Kvaraciejus yra LSDP Klaipėdos m. skyriaus prezidiumo narys
