Gyventojų gali daugėti tik dėl migracijos
Gimstamumas mažėja visame pasaulyje, visose šalyse. Anksčiau buvo įprasta, kad skurdžiose valstybėse dominuoja daugiavaikės šeimos, bet dabar taip nebėra.
Pietų Korėja pasiekė istorijoje neregėtus gimstamumo antirekordus. Seule dominuoja šeimos, kuriose arba nėra vaikų, arba auga vos vienas mažylis.
Kinija prieš kelis dešimtmečius baudė žmones, kad tik nesusilauktų vaikų, o dabar skatina, bet gyventojai jau nebenori.
Lietuva nėra išimtis. Dar tarpukariu Lietuva turėjo vieną didžiausių gimstamumo rodiklių visoje Europoje, tačiau dabar to nėra net arti. Jau keliolika metų gimimų skaičius mūsų šalyje nuosekliai mažėja. Pernai vėl buvo pasiektas gimstamumo antirekordas. Suprantama, toks mažas vaikų skaičius neužtikrina kartų kaitos, t. y. miršta daugiau žmonių nei gimsta. 2022 m. toks neigiamas antibalansas buvo -18,3 tūkst. žmonių.
Taigi vienintelis pasaulyje žinomas tvarus būdas, kaip išlaikyti stabilų gyventojų skaičių šalyje, yra migracija. Vakarų pasaulyje imigracija yra ilgametė tradicija.
Australijoje net kas trečias gyventojas yra gimęs už šalies ribų.
Kanada pernai fiksavo rekordinę imigraciją. Per 2022 m. į šalį atvyko per milijoną žmonių, o tai tikrai daug, nes Kanada nėra didelė šalis. Kanadoje gyventojų kaip Lenkijoje, apie 39 mln.
Lietuvoje – valdoma imigracija
Lietuva ilgai buvo emigracijos šalimi, bet 2019 m. situacija stabilizavosi ir tapome šalimi, jau traukiančia gyventojus.
Labiausiai džiugina grįžtančių lietuvių tendencija. Iš Jungtinės Karalystės atvykstančių lietuvių srautas vis auga. 2021 m. pasiekė net 12 tūkstančių, kai pavyzdžiui 2017 m. tokių tebuvo 5 tūkst. Reemigrantų daugėja ir iš kitų Vakarų šalių, Vokietijos, Norvegijos ir Airijos. Šios keturios šalys sudaro ¾ tiek išvykstančių, tiek ir atvykstančių tautiečių srauto.
2023 m. duomenys irgi žada būtų geri. Per pirmus tris mėnesius į Lietuvą grįžo per 5 tūkst. lietuvių.
Be lietuvių, Lietuvą savo gyvenimo tikslu atranda ir Vakarų šalių piliečiai. Kas persikelia dėl šeimos susijungimo, kas dėl darbo galimybių, studijų ar kitų aplinkybių. Daugiausiai Lietuvoje gyvena Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos piliečių, bet bendruomenės daugėja visų šalių, net tokių mums geografiškai tolimų, bet istoriškai artimų, kaip Izraelio, JAV ar Kanados.
Trečioji grupė atvykstančių žmonių, kuri yra vis auganti, bet turi ir daugiausiai socialinių pavojų, yra imigracija iš Rytų šalių. Ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai labai gerai integruojasi Lietuvoje ir esame sėkmės istorija visai Europos Sąjungai. Dauguma šių imigrantų dirba, vaikai lanko mokyklas, jie noriai mokosi lietuvių kalbos, o tradicijos ir papročiai nesukelia konflikto su Lietuvos kultūra. Tai, žinoma, nulemta mūsų bendros istorijos, kai lietuviai ir rusėnai daugybę šimtmečių draugiškai sugyveno kartu vienoje valstybėje. Seniausios stačiatikių bažnyčios Lietuvoje skaičiuoja jau 650 metų.
2011 m. Lietuvą apskriejo žinia, kad šalyje jau nėra nė trijų milijonų gyventojų. Prognozuotojai pradėjo piešti niūrias tendencijas, kad gyventojų mažės ir mažės, kol Lietuvoje liks tik miškai ir pelkės. Taip neatsitiko ir visos apokalipsinės kalbos buvo perdėtos. Sėkminga integracija į Europos Sąjungą, išmintinga valstybės politika ir piliečių tikėjimas savo valstybe viską sustatė į savo vietas. Gyventojų šalyje vėl daugėja ir 2025 m. jau turėtume atstatyti simbolinius 3 milijonus.
