Lietuva siekia daugiau saugumo
Per paskutinius dvejus metus Lietuva dėjo daug pastangų, kad padidintų šalies saugumą.
Smarkiai išaugęs gynybos biudžetas, modernizuota ir išplėsta kariuomenė, į karinį pasirengimą įsitraukusi visuomenė, sustiprinta mūsų šalies išorės siena, patvirtinti nauji apginamumo planai.
Didelė sėkmė yra kardinaliai pasikeitęs NATO požiūris.
Jeigu anksčiau NATO tik hipotetiškai svarstė apie karinę invaziją ir kaip reiktų į tokią reaguoti, tai dabar yra sudaryti adekvatūs planai, kad NATO teritorija būtų ginama nuo pirmo centimetro, tam paruošti pajėgumai ir tokiam tikslui yra įsipareigojusios visos aljanso valstybės.
Visgi didžiausias net „plika akimi“ matomas saugumo garantas yra Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje.
Tai nebus paprastas kareivių pulkas, o pavyzdinis NATO kovinis vienetas su visa reikalinga naujausia sunkiąja ir lengvąja ginkluote, pasiruošęs veikti iškart ir atgrasyti priešą.
Vokietija apginkluodama ir pilnai sukomplektuodama savo brigadą išleidžia milijardus, o tai rodo pasiryžimą ginti Lietuvą ir Vokietijos įsipareigojimą taikai.
Be naujai atvykstančių vokiečių karių, Lietuvoje ir toliau veiks NATO oro policijos misija, bus dislokuoti amerikiečių, olandų ir kitų šalių kariai.
Paskui naujus karinius dalinius į Lietuvą žengia ir pramoninkai.
Investuoja koncernas „Rheinmetall“, Giraitės ginkluotės gamykla dirba pilnu pajėgumu, o greitu metu gali būti paskelbta ir apie naujus gynybos srities investuotojus.
Žmonės tiki saugia ateitimi
Ne tik investuotojai pasitiki Lietuva.
Turizmo sektorius irgi fiksuoja grįžtančius srautus.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ruošiasi ypatingam šuoliui: tikimasi sulaukti 53 kruizinių laivų, pernai jų buvo 40, ir per 60 tūkst. keleivių, 2023-iaisiais buvo per 42 tūkst. 2024 m. sezonas – antrasis per visą Klaipėdos uosto kruizinę istoriją atplauksiančių naujų laivų skaičiumi.
Tokios pat nuotaikos ir kituose miestuose.
Niekaip neateina ir prognozuota NT kainų krizė.
Būstas ir žemės sklypai Lietuvoje nepinga, o statybų smuktelėjimas yra nulemtas ne saugumo grėsmių, bet ypač aukštų bankinių paskolų palūkanų.
Tokia pati tendencija matoma visoje Europoje ir JAV.
Ekonomistų prognozė ir finansinės aplinkybės sufleruoja, kad Europos centrinis bankas šiemet ims mažinti savo palūkanas, statybininkai irgi ruošia naujus projektus, todėl kitais metais NT sektoriuje galima laukti proveržio.
Tai labai susiję ir su demografinėmis tendencijomis.
Lietuvoje toliau fiksuojamas gyventojų skaičiaus augimas.
Auga ES piliečių bendruomenė Lietuvoje, toliau daugėja trečiųjų šalių imigrantų, nors labiausiai džiugina grįžtančių Lietuvos piliečių srautai.
Per pirmus keturis šių metų mėnesius grįžo 6,2 tūkst. lietuvių, tai yra 1,7 tūkst. daugiau nei išvyko.
Ši tendencija tęsiasi jau keletą metų ir tęsis toliau.
Greitai gyventojų skaičius Lietuvoje vėl simboliškai pasieks 3 mln. ribą.
Trečiųjų šalių gyventojams Lietuva yra geresnio gyvenimo ir galimybių užsidirbti šalis, o jų srautai taip išaugo, kad Vyriausybė imsis griežtesnių priemonių jiems reguliuoti.
Vakariečius Lietuvoje vilioja tvarka, švara, saugi aplinka, kultūringi gyventojai ir geros galimybės investuoti.
Ypač gyventojų skaičiaus augimo tendencija matyti Vilniuje, kuris jau tapo didžiausiu Baltijos valstybių miestu.
