Sėkmės algoritmas
Kaip pasisekė „valstiečių“ partijai ir dar prieš pat rinkimus?!
-
Koronaviruso pandemija, kuri Šiaurės Europą, o ir Lietuvą, palietė mažai. Taigi kiek sveikatos sistema buvo tikrai pasirengusi, o kiek ji silpna, niekas nesužinos, bet nuopelnai Vyriausybei;
-
Draudimai draudimai draudimai. Ši valdžia buvo pagarsėjusi savo noru viską drausti, uždaryti ir apriboti. Per du mėnesius šį fetišą buvo galima realizuoti su kaupu. Ir pateisinama, nes visi įsibauginę Italijos ligoninių vaizdų.
-
Ekonominė krizė, kurią reikia užkamšyti skolintais pinigais, o kur juos dėti ir kam duoti tik Vyriausybės ir valdančiųjų malonė. O visada mylimi tie, kas duoda.
-
Ir jokios atskaitomybės, nes spalį rinkimai. Kas bus po rinkimų, gal karpymai, gal nauji mokesčiai, niekas nebeprisimins, nes dar kiti rinkimai jau tik 2024 m.
5 mlrd. iš dangaus
10 metų visos Vyriausybės ir finansų ministrai taupiai skaičiavo kiekvieną centą, leido po truputį ir iš esmės atsakingai. Nes buvo daug ribojimų – konstitucinis fiskalinės drausmės įstatymas, griežtoji Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Europos Komisija, Seimas ir visuomenė. Ir tik op, visko neliko vienu ypu. Iš niekur „atsirado“ 5 mlrd. eurų, kuriuos tiesiog reikia išleisti. Kam? O kam tik širdis geidžia, arba kam labiau apsimoka! Žiniasklaidai – prašom, pensininkams – prašom, žvyrkeliams, renovacijai, pastatams, bedarbiams, ūkininkams, na juk ne taip lengva imti ir vienu mostu išleisti tiek daug pinigų. Juk metinis Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas siekia vos 11 mlrd. eurų.
Lietuva atsakingai valdydama finansus per 8 metus valstybės skolą sumažino nuo 40,7 proc. nuo BVP iki 36,3 proc. 2019 m. pabaigoje. Taigi su didelėm pastangom pavyko atkovoti 4 proc., o dabar per pusę metų iki rinkimų valstybės skola padidinama iškart 5 mlrd. eurų, taigi 11 proc. punktų.
Tokia didelę pinigų sumą Vyriausybė leidžia beveik niekam neatsiskaitydama. Net nekeisdama suplanuoto šių metų valstybės biudžeto! Tam, kam pati sugalvoja, o ar protingai? Nors įprastai pinigų dalybos yra vienas svarbiausių politinių sprendimų ir vadinamas valstybės biudžetu. Finansų ministerija šį dokumentą pradeda sudarinėti maždaug gegužės mėnesį ir jį ištobulinusi pateikia Seimui spalio mėnesį, o galutinai suderinus su politikais ir visuomenės atstovais jis būna priimamas gruodį. Pernai šis procesas vyko dėl 11 mlrd., o dabar dėl 5 mlrd. eurų nėra beveik jokių diskusijų. Visa tai gal patikrins Valstybės kontrolierius, bet tik po metų! Tokio neatsakingumo Lietuva dar nėra mačiusi.
Išleisti lengva, uždirbti sunku
Užtenka paskaityti kelias istorijas žmonių, kurie yra nukentėję nuo greitųjų kreditų ir iškart aišku, kad greiti pinigai laimės neatneša. Tik atrodo, lengva, paprasta, pigu ir pinigai jau tavo kišenėj – pasekmės ateina vėliau.
Pasiskolinti nesunku, bet kas ir iš ko grąžins tuos milijardus? Jeigu kažkas įsivaizduoja, kad politikai, kurie pasiskolino, tai tikrai ne. Grąžins visi ir tai bus padaryta ateities gerovės sąskaita. Dabar išleistas greitasis kreditas ilgam liks skola. Vadinasi vietoj to, kad ateityje didinti pensijas, rūpintis investicijomis ar gydytojų, mokytojų, mokslininkų, valstybės tarnautojų algomis, turėsime mokėti palūkanas ir taupyti atidavinėdami skolas. Kas labai tikėtina ir mokėdami naujus mokesčius. Lengva ranka šalis yra pasmerkiama ilgai stagnacijai.
„Valstiečiams“ ir Sauliui Skverneliui bepigu dabar taškytis pinigais, nes po kelių mėnesių rinkimai. Jeigu dabartiniai valdantieji pralaimės, tai skolos bus jau ne jų reikalas. O jeigu su populistų satelitų pagalba tektų toliau tęsti buvimą valdžioje, tai iki naujų rinkimų būtų dar 4 metai ir galima ramiai užglaistyti skolas atimant pinigus iš nelojalių rinkėjų. Kadangi nelojaliausi telkiasi miestuose, tai kodėl Vilniuje ar Klaipėdoje nesumažinus investicijų iki minimumo? Arba kodėl neapmokestinus aukštesnių pajamų aukštesnio išsilavinimo ir miestų gyventojų? Tai jie tegu grąžina tas skolas.
Anksčiau toks neatsakingumas buvo sunkai įsivaizduojamas. Aktyviai biudžeto reikalus prižiūrėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Dabar pavarų ir atsvarų politinė sistema išbalansuota, Vyriausybė elgiasi įžūliai.
Kęstutis Masiulis yra Seimo TS-LKD frakcijos narys.
