Visuomenės susitelkimas
Migrantų krizė, Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos ir, galiausiai, Ukrainos užpuolimas priminė, kad Lietuvos geopolitinė situacija nėra ramus užutėkis.
Net ir XXI amžiuje kažkam atrodo, kad karas yra sprendimas. Gal reikia tiesiog išlaukti kol piktieji diktatoriai numirs?
Istorija moko, kad mirus vienam drakonui, valdžią perima naujas drakonas, todėl Lietuva turi dėti visas pastangas, kad būtų saugi, laisva ir nepriklausoma visiems laikams.
Ar Lietuvos karinis užpuolimas, arba provokacijos prieš Lietuvą yra neišvengiamos?
Tikrai ne, tačiau kibernetines ir propagandines atakas jau patyrėme ir jų neabejotinai bus ateityje.
Pietų Korėja, Taivanas gyvuoja jau 70 metų. Šalims nuolat yra grasinama, bet jos klesti.
Apsuptame Vakarų Berlyne Šaltojo karo metais irgi atrodė, kad sovietų invazija yra neišvengiama... O sugriuvo pati apsuptis ir Berlynas suklestėjo.
Kuo ilgiau Lietuva yra nepriklausoma pati spręsti savo valstybingumą, tuo visuomenė labiau susitelkia apie savo šalies idėją.
Jau didelė dalis mūsų gyventojų net nėra gyvenusi sovietiniais laikais, todėl nėra ko nė kalbėti, kad ji būtų Rytų įtakoje.
Daug žmonių jau net nežino kas ta Ala Pugačiova.
Tokie Lietuvos pokyčiai yra matomi ir Rytuose, kad mūsų šalis jau neturi nieko bendro su sovietų laikais.
Lietuva yra visiškai įsijungusi į Vakarų pasaulį ir yra neatplėšiama jo dalis.
Vyriausybės namų darbai atlikti
Ši Vyriausybė iš karto susidūrė su ilgai nespręstomis spragomis saugumo srityje.
Sklandžiai buvo pastatyta fizinė tvora Baltarusijos pasienyje, nutraukti nesaugūs verslo ryšiai su Rytais, pagal ES sutartis apribotas tranzitas į Kaliningradą, sureguliuota migracijos politika, sustiprinta pilietybės išdavimo kontrolė, apribota televizijos propaganda ir daug kitų reikalingų darbų, kurie stiprina Lietuvos valstybingumą.
Ne mažiau svarbu yra sustiprinti ir Lietuvos saugumo tarnybas, žvalgybą, kontržvalgybą ir aišku kariuomenę.
Lietuva radikaliai padidino finansavimą krašto apsaugai, kas laido iš karto sustatyti planus, kad kariuomenė ne tik atitiktų NATO rekomendacijas, bet ir būtų pajėgi.
Kitais metais gynybos biudžetas turėtų pasiekti rekordinius 2,75 proc. nuo BVP.
Antras etapas yra visuomenės susitelkimas krašto gynybai, kaip yra Izraelyje.
Tai nereiškia, kad Lietuva bus užpulta, bet tai reiškia, kad niekas net negalvotų mėginti to daryti.
Saugi kaimynystė
Kai Lietuva pati rimtai žiūri į savo saugumą, mūsų partneriai irgi tai vertina.
Net NATO anksčiau nebematė Rusijos kaip galimos karinės priešininkės, dabar požiūris pasikeitė.
Tai gera žinia Lietuvai, kad grėsmės būtų suprantamos adekvačiai. Lietuva nuolat įspėdavo apie pavojų iš Rytų, ir pagaliau mes išgirsti.
NATO iš esmės peržiūrėjo Baltijos šalių gynybos doktriną.
Lietuvoje jau turime „oro policiją“, amerikiečių, vokiečių, kitų sąjungininkų karius, o didžiausias laimėjimas bus pilno kovinio parengimo Vokietijos brigados dislokavimas.
Tai yra užtikrintas signalas, kad Lietuvos saugumas nėra tik Lietuvos reikalas, o mes esame stipriausio sąjungininkų aljanso apsaugoje.
Visiškai pasikeitė ir mūsų artimiausių kaimynių požiūris. Tai irgi yra svarbu viso regiono stabilumui.
Lenkija kuria stipriausią kariuomenę Europoje ir jos interesas yra ir mūsų valstybės nepriklausomybė.
Suvalkų koridorius, Baltarusija bei Kaliningradas yra Lenkijos dėmesio centre, o tai yra ir Lietuvos rūpestis, todėl turint stiprų draugą šalia, visada yra tvirčiau.
Ne mažiau džiugina ir kaimynių Suomijos bei Švedijos įsipareigojimas tiek regiono, tiek ir viso sąjungininkų aljanso saugumui.
Tai karinis, logistinis, geografinis ir net ekonominis pajėgumas, kuris bet kokiam priešui yra signalas, kad čia veikia saugios kaimynystės bendruomenė.
