Vienas iš didžiųjų bankų „Swedbank“ iki 5 Lt pabrangino kredito pervedimus litais, o mokestį už banko skyriuose grynaisiais pinigais atliekamas įmokas už paslaugas pakėlė iki 8 Lt.
Naudojasi padėtimi
Po „Swedbank“ paslaugų branginimo, kiti bankai pasekė tuo pačiu pavyzdžiu. Tai buvo signalas ir kitiems finansinių paslaugų teikėjams, tokiems kaip kredito unijos, taip pat didinti mokesčius.
Po „Swedbank“ paslaugų branginimo, kiti bankai pasekė tuo pačiu pavyzdžiu. Tai buvo signalas ir kitiems finansinių paslaugų teikėjams, tokiems kaip kredito unijos, taip pat didinti mokesčius.
Mokesčių politika tapo neadekvati. Už 1 Lt pervedimą, reiktų mokėti 8 Lt paslaugos mokestį. Plėšikiška yra sumokant 20 Lt už kabelinę televiziją dar 40 procentų atriekti tarpininkui.
Bankai aiškina, kad jiems neapsimoka aptarnauti klientų su grynaisiais pinigais, todėl visi mokėkite el. būdu. Kadangi didelė dalis žmonių nori mokėti grynaisiais, jie priversti atsisakyti bankų paslaugų. Tokių mokėjimų rinkos dalis bankuose sumažėjo iki 13 proc., kiti 87 proc. renkasi mokėti per kitus tarpininkus.
Socialinė atsakomybė
Labiausiai visuomenę piktina, kad tokie sprendimai yra socialiai neteisingi. Internetu ir kompiuteriu nesinaudoja dauguma Lietuvos pagyvenusių žmonių. Labai dažnai jų pajamos siekia vos 600-800 Lt, todėl reikalavimas mokėti po 8 Lt už komunalinių paslaugų apmokėjimą yra lupikavimas, ką pripažino ir pats bankų atstovas S.Kropas. Taigi elektroninėje atskirtyje atsidūrę žmonės stumiami į nuošalę.
Gal aukštieji bankininkai, taip besididžiuojantys savo skandinaviška kilme, nėra pastebėję, bet modernioje bendruomenėje yra skatinamas dėmesys socialiai pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams.
Muziejai taiko nuolaidas studentams, viešajame transporte pageidaujama užleisti vietą garbaus amžiaus žmonėms, šalia prekybos centrų yra specialios aikštelės neįgaliesiems ir t.t. Tokių pavyzdžių kaip tik gausu Skandinavijoje. Ar tokios paslaugos nekainuoja? Tačiau tai yra bendruomeniškumo esmė ir kuo daugiau dėmesio to prašantiems, tuo mūsų civilizacija bus aukštesnė. Tačiau šiuo atveju bankai rodo, kad jiems mažiau mokūs klientai – ne klientai. Nesvarbu, kad bankuose jie laiko savo santaupas; nesvarbu, kad yra ilgalaikiai klientai; nesvarbu, kad yra socialiai atjaustini. Bankams terūpi jų pelnas.
Teisybės dėlei nereiktų slėpti, kad bankai yra labai pelningos įstaigos. Išskyrus sunkmečio metus, bankai fiksuoja šimtamilijoninius pelnus, o bankų darbuotojai yra vieni geriausiai apmokamų darbuotojų visoje rinkoje. Aukštieji bankininkai nesikuklindami susižeria ir po 100 tūkst. litų mėnesines algas. Taigi susidaro vaizdas, kad turtingai gyvenantys bankininkai nelabai atjaučia mažas pajamas turinčius savo kaimynus, o skandinaviška gyvenimo filosofija Lietuvoje negalioja.
Kaip pastebi Lietuvos bankas, skandinaviški bankai Lietuvoje fiksuotą pelną persiunčia į Švediją, Norvegiją, Daniją ir kt., o ten su didele pompastika dalinamos stipendijos gabiems studentams, remiami senelių namai, švietimo projektai ir pan., o Lietuvoje tuo tarpu keliami mokesčiai.
Susidaro vaizdas, kad turtingai gyvenantys bankininkai nelabai atjaučia mažas pajamas turinčius savo kaimynus, o skandinaviška gyvenimo filosofija Lietuvoje negalioja.
Žaidimas su degtukais
Bankai, elgdamiesi taip nejautriai ir plėšikiškai, provokuoja politikus kalbėti griežčiau. Jau pasigirsta ir radikalių siūlymų, o tai būtų nenaudinga nei visuomenei, nei bankams.
Šioje dvikovoje trūksta premjero pozicijos. Prieš rinkimus A.Butkevičius žadėjo rūpintis „paprastais žmonėmis“, tai kodėl dabar nesusėda pusryčių su bankininkais ir neapgina tų „paprastų žmonių“? Premjerui nusišalinus, iniciatyvos imasi radikalai, o jų siūlymai provokuoja pačius bankininkus imtis naujų grasinimų.
Labai keista, bet kai socialdemokratai atėjo į valdžią, smarkiai padaugėjo sprendimų, kurie didina socialinę atskirtį. Deja, Vyriausybės ir paties premjero A.Butkevičiaus darbotvarkėje neatsiranda vietos pasirūpinti socialinių žirklių mažinimu, o tik daugėja biurokratų, pučiasi ministerijų išlaidos ir auga aukštųjų pareigūnų algos. Pagal tokias tendencijas ir bankininkai naudojasi palankia bei tolerantiška aplinka skriausti silpnuosius.
Kęstutis Masiulis yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys
