Bendrovės valdybą sudaro septyni nariai, iš kurių keturi buvo „nepriklausomi“, kiti trys Vilniaus miesto ir rajono savivaldybių paskirti. Prieš atsistatydindamas bendrovės vadovas padarė viešą pranešimą apie puikius įmonės veiklos rezultatus, kurie buvo pasiekti jiems vadovaujant.
Meras Remigijus Šimašius viešai apkaltino mane, esą „nepriklausomi“ valdybos nariai atsistatydino dėl opozicijos spaudimo, konkrečiai paminėdamas mano, kaip Antikorupcinės komisijos pirmininko, pavardę. Todėl jaučiu pareigą visuomenei paaiškinti apie Vilniaus miesto savivaldybės Antikorupcinės komisijos sprendimus ir ką gi gero nuveikė „nepriklausoma“ valdyba ir jos nariai bei įmonės vadovas. Paaiškinsiu vadovaudamasis dokumentais ir faktais, o ne skambiomis spaudos pranešimų frazėmis.
Pirma – meras Remigijus Šimašius neturėtų klaidinti visuomenės kaltindamas opoziciją spaudimu UAB „Vilniaus vandenys“ nepriklausomiems valdybos nariams ir jau buvusiam įmonės vadovui. Priminsiu, Vilniaus miesto tarybos Antikorupcinė komisija sudaroma Tarybos sprendimu ir ją šiuo metu sudaro 10 narių, po vieną nuo kiekvienos frakcijos ir 3 visuomenės atstovai.
Suprantama, komisijoje dominuoja valdančiosios daugumos atstovai. Komisija, išnagrinėjusi savivaldybės administracijos, pabrėšiu – savivaldybės administracijos, ir „Vilniaus vandenų“ vadovybės pateiktus dokumentus ir informaciją, priėmė sprendimą dėl galimo neskaidraus bendrovės pastato Dominikonų g. 9, 11, Vilniaus senamiestyje, pardavimo kreiptis į prokuratūrą.
Vienas dalyvis vakare sumokėjo 30 000 eurų dalyvio įnašą, o jau kitą rytą pateikė prašymą dėl atsisakymo dalyvauti aukcione bei prašymą grąžinti pradinį įnašą.
Antra – priimdama sprendimą komisija vadovavosi pateiktais dokumentais ir užfiksuotais teisės aktų bei galiojančių tvarkų pažeidimais, kuriuos pateikė savivaldybės administracija, bei ekonomine sprendimų priėmimo logika. Matyt, niekas nesiginčys, kad įstatymus reikia vykdyti, taip pat ir „nepriklausomi“ valdybos nariai turi vadovautis akcininko patvirtinta sprendimų priėmimo tvarka.
Aptikti šie pagrindiniai pažeidimai parduodant pastatą:
1. Nebuvo atliktas pastato nepriklausomas vertės įvertinimas, o tai yra grubus teisės akto ir Vilniaus miesto tvarkų pažeidimas;
2. Negautas akcininko pritarimas parduoti pastatą, kaip tą numato tuo metu galiojusi Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojamų uždarųjų akcinių bendrovių turto pardavimo tvarka;
3. Nebuvo inventorizuotos visos patalpos, taip sumažinant parduodamą plotą, t.y. parduodant pastatą nebuvo inventorizuota per 700 kv. m palėpė;
4. „Aukcione“, iš dalies taip galima pavadinti įvykusį pardavimą, dalyvavo tik vienas pirkėjas ir nupirko pastatą už pradinę kainą, o visi kiti dalyviai prieš „aukcioną“ atsiėmė savo paraiškas dalyvauti jame. Pavyzdžiui, vienas dalyvis vakare sumokėjo 30 000 eurų dalyvio įnašą, o jau kitą rytą pateikė prašymą dėl atsisakymo dalyvauti aukcione bei prašymą grąžinti pradinį įnašą.
Vertinant visas šias aplinkybes, pagrįstų abejonių kelia parduoto pastato kaina, ar ji atitinka rinkos vertę. Priminsiu, pastatas yra labai geroje Vilniaus Senamiesčio vietoje, gerai įrengtas ir eksploatuojamas, jį galima iš karto nuomoti ir gauti nuomos pajamas be jokių papildomų investicijų. Nebuvo jokio poreikio skubotam pardavimui. Už parduoto pastato 1 kv. m faktiškai gauta tik 1100 eurų, t.y. vidutiniškai trečdaliu pigiau, nei pati savivaldybė privatizuoja analogiško lygio patalpas.
Trečia – priminsiu, pati Vilniaus miesto savivaldybė aukciono būdu privatizuoja net prastesnes patalpas gerokai brangiau ir tą daro be samdomų tarpininkų pagalbos, kuriems, beje, UAB „Vilniaus vandenys“ už konsultacijas sumokėjo 57 000 eurų. Pavyzdžiui – kaimynystėje, Universiteto g., Vilniaus savivaldybė pardavė prasčiau prižiūrėtas patalpas, kurių plotas 1210 kv. m, po 1372 Eur už 1 kv. m.
Net 2003 metais Vilniaus miesto savivaldybė privatizuodavo patalpas gerokai brangiau: pvz., Gedimino pr. 14, plotas 1542 kv. m, paminklinis pastato režimas, 1 kv. m kaina 2067 eurai ir vienų metų galimybė nemokamai naudotis patalpomis.
Šiuos pažeidimus patvirtino ir Vilniaus miesto Kontrolės ir audito tarnyba, kurios ataskaita buvo pateikta merui dieną prieš atsistatydinant „nepriklausomiems“ valdybos nariams. Tiesa, meras savo komentare to nepaminėjo.
Ataskaitoje aiškiai nurodyta, kad turto padavimo procesas stokoja skaidrumo ir nustatytų reikalavimų laikymosi. Toliau apžvelgsiu kitus faktus apie gerą „nepriklausomos valdybos“ ir direktoriaus darbą.
Suprantama, kad į valstybės ir savivaldybių įmonių valdymą būtina įtraukti nuo politikų ir tarpusavyje nepriklausomus visuomenės atstovus – valdybos narius, išmanančius įmonių valdymą, verslo logiką, turinčius gerą reputaciją ir patirtį, suvokiančius viešą interesą ir veiklos skaidrumo principus. Tačiau, turiu pabrėžti, UAB „Vilniaus vandenys“ atveju ši pažangi praktika panaudota nevykusiai. „Nepriklausomi“ valdybos nariai ir įmonės vadovas iš tiesų nebuvo nepriklausomi. Tai parodo ir jų visų atsistatydinimas.
Pagal Antikorupcijos komisijai pateiktą 2017 m. balandžio 14 d. Vilniaus administracijos raštą, visi tariamai „nepriklausomi“ valdybos nariai buvo daug metų tarpusavyje susiję verslo ar pavaldumo ryšiais. Rašte teigiama, kad visus nepriklausomus narius ir įmonės direktorių parinko vienas asmuo, UAB „Vilniaus vandenys“ valdybos pirmininkas Darius Nedzinskas. Jau šis valdybos parinkimo procesas pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos nustatytą tvarką ir principus.
Pagal Antikorupcijos komisijai pateiktą 2017 m. balandžio 14 d. Vilniaus administracijos raštą, visi tariamai „nepriklausomi“ valdybos nariai buvo daug metų tarpusavyje susiję verslo ar pavaldumo ryšiais.
Meras R.Šimašius kažkodėl apie tai savo komentaruose vėlgi neužsiminė. Turiu pažymėti, kad ilgą laiką valdybos „nepriklausomu“ nariu buvo Liberalų sąjūdžio atstovas, kuris tuo pačiu metu buvo ir įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau VVT) direktoriumi. Po kilusio skandalo dėl neskaidraus autobusų pirkimo VVT direktorius Gintaras Maželis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, teisiasi su miestu ir siekia gauti 50 000 eurų išeitinę kompensaciją už metų darbą. Tačiau G.Maželis liko UAB „Vilniaus vandenys“ valdybos „nepriklausomu“ nariu. Ir merui R.Šimašiui tai nekliuvo, kol pati Stebėtojų taryba nesiėmė veiksmų.
„Nepriklausomi“ valdybos nariai turi būti nepriklausomi ne tik nuo politikų. Nepriklausomumo sąvoka yra kur kas platesnė. Deja, bet jau dviejose Vilniaus miesto įmonėse, t.y. „Vilniaus vandenys“ ir „Vilniaus viešasis transportas“, šie principai buvo pažeisti ir pagal darbo metodus labiau priminė galimą įmonių užvaldymą.
Dabar apie atsistatydinusios „Pokyčių komandos“, taip save įvardijo jau buvę „nepriklausomi“ valdybos nariai ir generalinis direktorius, darbo nuopelnus, kuriais ne kartą viešai gyrėsi ir meras R.Šimašius. Bėda, kad meras siaurai suvokia savo pareigas, nesigilina į detales – tai neleidžia suvokti esmės. Jis rūpinasi savo įvaizdžiu, todėl užsiima tik viešųjų ryšių tarnybos pateiktų spaudos pranešimų įgarsinimu.
– Pirmas teiginys – UAB „Vilniaus vandenys“ 2015 m. turėjo 7,3 mln. eurų nuostolį, o 2016 m. stebuklingai jau deklaravo 19,9 mln. eurų pelną. Skamba tiesiog puikiai ir tinka politiniams pareiškimams. Pažiūrėkime, iš kur toks pelnas atsirado. Priminsiu, įmonės metinė apyvarta 2015 metais buvo beveik 40,2 mln. eurų, o 2016 m. – 40,3 mln. eurų. Pažymėsiu, kad per šį laikotarpį pagal įmonės pateiktas ataskaitas pardavimo pajamos padidėjo tik 0,12 proc. Vartotojų skaičius paaugo nežymiai (prie to dar grįšime), parduodamo vandens kiekis net sumažėjo. Tai kaip galima gauti beveik 20 mln. eurų pelną, kai įmonės apyvarta yra ir liko ta pati – 40 mln. eurų.
Atsakymas paprastas tiems, kurie gerai išmano žaidimus su balanso skaičiais. Ir čia, neabejotina, „nepriklausomi“ valdybos nariai turi didelę patirtį, nes dirbo bankuose, vadovavo liūdnai pagarsėjusiame valstybinės įmonės Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavime, kur žaisdami balanso skaičiais sugebėjo iš įmonės per kelerius metus išsimokėti šešis šimtus milijonų dividendų. Tai liūdnai pagarsėjusi NDX istorija, apie kurią google paieškoje rasite daug informacijos.
Ką padarė „nepriklausoma“ valdyba? UAB „Vilniaus vandenys“ 2015 m. balanse „Vilniaus energijos“ 15,4 mln. eurų skolą parodė kaip beviltišką ir tos sumos apimtimi padidino įmonės nuostolį. 2016 m. UAB „Vilniaus energija“ grąžino skolą ir taip UAB „Vilniaus vandenys“ staiga tapo labai pelningi. O įmonės direktorius, pažeisdamas galiojančią tvarką ir nelaukdamas valdybos sprendimo, išsimokėjo sau 27 000 eurų premiją!
Ir meras, ir „nepriklausoma“ valdyba galėjo garsiai girtis, kaip greitai nuostolinga įmonė „Vilniaus vandenys“ tapo labai pelninga. Skaičiai įspūdingi, o žmonės nesigilina į detales.
Tačiau faktas vienas, UAB „Vilniaus energija“ skola niekada nebuvo beviltiška. Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas po Konstitucinio Teismo sprendimo 2016 m. padidėjo beveik 50 mln. eurų. Miestas pradėjo dengti skolą UAB „Vilniaus energija“, ši atsiskaitė su bendrove „Vilniaus vandenys“. Žinant šias aplinkybes, toks žaidimas su balanso eilutėmis yra negražus ne tik prieš akcininką, bet ir prieš visuomenę. Ir tai jau primena politikavimą ar senas Vakarų skirstomųjų tinklų istorijas.
– Antras teiginys – UAB „Vilniaus vandenys“ sumažino vandens kainą 20 proc. Taip, tai faktas, tik koks čia „nepriklausomos“ valdybos ir direktoriaus nuopelnas? Deja, labai nedidelis.
Kas bent kiek domisi vandens ir nuotekų kainos formavimo metodika, kuri detaliai aprašyta įstatymais ar Vyriausybės sprendimais, žino, kad kainą nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). Galima daugiau ir giliau analizuoti UAB „Vilniaus vandenys“ veiklą ir ataskaitas, ne spaudos pranešimus, kuriuos skaito ir įgarsina Vilniaus meras R.Šimašius. Tiesiog norėtųsi dalykiškos diskusijos, o ne viešųjų ryšių akcijų, nes būtent tai diskredituoja nepriklausomų valdybos narių darbą.
Pabaigoje turiu paminėti ir iššūkius, kurie laukia UAB „Vilniaus vandenys“ naujųjų vadovų. Per laikotarpį nuo 2015 iki dabar buvo mažai skiriama dėmesio naujų vartotojų pajungimui, nors tinklai buvo nutiesti. Dėl to Aplinkos ministerija grasina 4 mln. eurų bauda, kurią turėtų apmokėti UAB „Vilniaus vandenys“. Apie šią galimą baudą įmonės vadovai buvo informuoti dar birželio mėnesį. Kitos savivaldybės gana sėkmingai tvarkosi.
Nors sveikintinas darbuotojų sumažinimas, tačiau buvo atleista daug gerų kvalifikuotų (kartu ir brangesnių) specialistų ir inžinierių, dėl ko pradėjo daugėti avarijų miesto vandens ir nuotekų tinkluose, ne išimtis ir praėjusių metų sprendimas avarijos metu išleisti didelį kiekį nuotekų į Nerį.
Neabejotina, kad dalį žalos turės apmokėti arba Vilniaus miesto savivaldybė, arba „Vilniaus vandenų“ įmonė. Tiesiog neliko darbuotojų, kurie turėjo dirbti su naujų vartotojų prijungimu, dėl ko dabar ir gresia įmonei milijoninės baudos. Štai tikrosios priežastys, kodėl traukiasi „nepriklausomi“ valdybos nariai ir direktorius, o ne todėl, kad jau viskas padaryta. Visi žino, kad ūkinėje veikloje, kaip ir gyvenime, nėra situacijų, kada viskas jau padaryta... Visi aukščiau minimi dokumentai prieinami viešai.
Kęstutis Nėnius yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Antikorupcijos komisijos pirmininkas.
