Nors tam tikrose srityse skirtumai išryškėja – ypač statybų, puslaidininkių, IT ir kituose technologiniuose moksluose, tačiau, jei moteris demonstruoja aiškią lyderystę, kompetencijas ir žinias, ji turi visas galimybes pasiekti aukštumas tradiciškai vyrų dominuojamose srityse.
Tai puikiai iliustruoja ir pasauliniai pavyzdžiai – moterys, demonstruojančios lyderystę technologijų srityje.
Pavyzdžiui, „Youtube“ vadovė Susasn Wojcicki, esanti pirmame įtakingiausių moterų pasaulyje sąrašo dešimtuke, augina keturis vaikus, gyvena Kalifornijoje, pradėjo karjerą „Google“ kaip mokslininkė.
Kitas pavyzdys – viena iš „Facebook“ vadovių ir dviejų vaikų mama, Kalifornijoje gyvenanti Sheryl Sandberg.
Dar vienas pavyzdys – Angela Ahrendts, kuri užima vadovaujančias pareigas APPLE kompanijoje ir yra viena iš šios verslo milžinės plėtros iniciatorių.
Mokslo pasaulyje taip pat galime matyti vis daugiau moterų lyderių – Fabiola Gianotti, fizikė, pirmoji CERN generalinė direktorė moteris, bei Lene Hau, kuri tyrimų metu šviesos spindulį pristabdė iki greitai važiuojančio dviračio greičio bei tapo viena garsiausių fizikos pasaulyje.
Lietuvoje lyderiaujančios mokslininkės moterys ar merginos taip pat ne išimtis – Urtė Neniškytė (VU), Ieva Pikulskienė (VU), Agnė Vaitkevičienė (Froceth), Aurelija Žvirblienė (VU), Inga Matijošaitytė (VU biotechnologijos asociacija), Vaiva Lesauskaitė (LSMU), Rima Balašnikienė (Aconitum) ir daugelis kitų, visų ir neįmanoma išvardinti.
Moterys moksle Lietuvoje nieko nebestebina – Lietuva EUROSTAT duomenimis lenkia visas ES šalis pagal moterų skaičių moksle ir technologijose – apie 58 proc., kai Europos vidurkis – tik 41 proc., pasaulyje šis skaičius siekia apie 30 proc., o aukščiausio lygio tyrėjų ar akademinių grupių vadovių – tik 17 proc. Nobelio premijos laureačių – tik apie 4 proc.
Statistika rodo, kad Lietuva turi puikią terpę inicijuoti dar daugiau mokslo tyrimų, inovatyvių verslų, kurių kūrėjos yra moterys.
Tačiau negalime džiaugtis tik pilka statistika – peržiūrėjus universitetų, mokslo institutų vadovus, atskirų fakultetų vadovaujančius asmenis, matome – moterų vienetai.
Nemažai merginų po studijų pasirenka mokslininkės karjerą, tačiau tęsiant karjerą mokslo ar akademinėse pozicijose, ypač tiksliųjų mokslų, tyrimų vadovų pozicijose vis dar dominuoja vyrai.
Tam būtina tiek mokslo bendruomenės požiūrio kaita, tiek viešos iniciatyvos, skatinančios moterų ir merginų įsitraukimą į mokslą, ypač nuo ankstyvo mokyklinio amžiaus.
Moterys mokslininkės turėtų būti dažniau matomos visuomenei, nes merginoms, kurios nori rinktis mokslininkės karjerą, būtini sektini pavyzdžiai.
Siekiant kuo aktyvesnio moterų bei merginų įsitraukimo į mokslininkų būrį, labai svarbu užtikrinti lyčių lygybę visose srityse, siekti, kad jaunosios moterys turėtų tas pačias galimybes sėkmingai mokslinei karjerai, spręsti socialinius iššūkius motinystės metu bei vienodo apmokėjimo klausimus vėlesniuose karjeros etapuose.
