Antraštė „Kodėl estams užteks 3 aukštųjų mokyklų, o Lietuvai reikia 47?“, atkartota daugelyje kitų šaltinių, yra klaidinanti, nes gretinami skirtingi dalykai: dar tik numatomas didelių valstybinių universitetų skaičius Estijoje palygintas su šiandieniniu Lietuvos visų aukštųjų mokyklų skaičiumi. Kaip žinia, tarp jų gana daug nevalstybinių (privačių) nedidelių mokyklų, kai kurias aukštąsias mokyklas jau planuojama uždaryti ar sujungti.
Tačiau oficialūs skaičiai ir faktai rodo, jog abiejų valstybių padėtis šiuo atžvilgiu yra panaši. Lietuvoje yra 47 aukštosios mokyklos (16,2 aukštųjų mokyklų tenka 1 milijonui gyventojų), valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų – 14 (4,8 valstybinio universiteto 1 mln. gyventojų). Estijos statistika – beveik analogiška: 26 aukštosios mokyklos (20 aukštųjų 1 mln. gyventojų), 6 valstybiniai universitetai (4,6 valstybinio universiteto 1 mln. gyventojų). Taigi, aukštųjų mokyklų tinklas Estijoje šiuo metu yra netgi tankesnis nei Lietuvoje. Gal todėl estai reformas spartina?
Aukštųjų mokyklų tinklas Estijoje šiuo metu yra netgi tankesnis nei Lietuvoje. Gal todėl estai reformas spartina?
„Manau, kad po optimizacijos, kuri pastaraisiais metais vis intensyvėja ir Lietuvoje, savo aukštųjų mokyklų tinklu nesiskirsime ne tik nuo Estijos, bet ir visos Vidurio ir Rytų Europos“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų prorektorius doc. dr. Kęstutis Šidlauskas. Pasak jo, šie procesai vyksta visame regione, todėl universitetų ir kolegijų skaičius Lietuvoje taip pat mažės. Kita vertus, pavyzdžiui, vienoje labiausiai pasaulyje klestinčių valstybių, Singapūre, aukštųjų mokyklų santykinis skaičius viršija mūsų šalies rodiklį, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad ten jų yra per daug arba kad tai – savaime blogai. Apie šalies aukštojo mokslo lygį negalima spręsti tiktai pagal universitetų skaičių ar jų dydį. Pasaulio universitetų reitingų viršūnėse galima rasti ir mažų universitetų – vien universiteto dydis nelemia mokslo kokybės.
Pasaulio universitetų reitingų viršūnėse galima rasti ir mažų universitetų – vien universiteto dydis nelemia mokslo kokybės.
Tai ne vienintelis klaidinantis faktas, sklandantis viešojoje erdvėje. Kiek anksčiau buvo paskelbta ataskaita, kurioje tvirtinama, kad gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, procentu lenkiame ES vidurkį, t. y. ir tokias šalis kaip Vokietija, Austrija, Italija, todėl manoma, jog Lietuvai nereikia tiek aukštųjų mokyklų absolventų. Nereikia pamiršti, kad čia minėtų šalių ekonomika remiasi tradicine, kad ir labai modernizuota, pramone, kuriai reikia daug vidutinės kvalifikacijos darbuotojų. Mūsų šalies ūkio vystymo strategija – neplėtoti didelių pramonės įmonių, o orientuotis į aukštos kvalifikacijos darbuotojų reikalaujančias technologijas, gamybą, paslaugas: didžioji dalis Lietuvos BVP šiandien sukuriama paslaugų sektoriuje. Tokiai ekonomikai reikia daugiau žmonių su aukštuoju išsilavinimu, o daugelyje darbo vietų būtinas universitetinis parengimas. Žvelgiant dar toliau, Pietų Korėjos, Japonijos, Kanados, Izraelio, Naujosios Zelandijos, Airijos ir kitų, išsiskiriančių dinamiška ekonomika, technologijų ir mokslo pasiekimais, produktų ir paslaugų inovacijomis, gyventojų su aukštuoju išsilavinimu dalis yra gerokai aukštesnė už lietuviškąjį rodiklį.
Lietuvos didžiausias turtas yra jos žmonės, todėl investicijos į jų išsilavinimą stiprina Lietuvos pozicijas šiuolaikiniame pasaulyje.
