Kokia „Klaipėdos paketo“ esmė? Esminius įstatymų pakeitimus trumpai būtų galima apibrėžti taip:
1) įvesta galimybė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai be išankstinio įspėjimo vykdyti iš taršos šaltinių išmetamų ar išleidžiamų teršalų ir (arba) jų paveiktos aplinkos kokybės valstybinius laboratorinius tyrimus, taip pat nustatyti kriterijai ir tvarka, kokios laboratorijos gali šiuos tyrimus atlikti;
2) aiškiau reglamentuota aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų privalomųjų nurodymų davimo tvarka ir jų įgyvendinimo sąlygos;
3) patikslinta ir sugriežtinta taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų bei taršos leidimų išdavimo, privalomo keitimo ir atšaukimo tvarka;
4) išduodant šiuos leidimus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos įvesta pareiga nustatyti ir peržiūrėti jų sąlygas kvapų valdymo srityje, suteikta teisė kontroliuoti šių sąlygų laikymąsi;
5) ūkio subjektams nustatyta pareiga imtis kvapų prevencijos priemonių prieš gaunant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar taršos leidimus;
6) nustatyta, kad vykdant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar taršos leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose (jokios taršos už tvoros);
7) padidintos baudos už įvairius pažeidimus aplinkos apsaugos srityje;
8) padidinti mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai ir koeficientai.
Po „Grigeo skandalo“ ir dar poros rastų nelegalių nuotekų vamzdžių Utenoje (UAB „KIBIRAS“) ir Kėdainiuose (akcinėje bendrovėje „Nordic Sugar Kėdainiai“), taip pat plastiko dalelių UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekose, išleidžiamose į Neries upę, „Klaipėdos paketas“ virto kone pagrindiniu dabartinio aplinkos ministro ir kitų politikų įrankiu kovoje su nelegaliais teršėjais. O kaip yra iš tikrųjų?
„Klaipėdos paketo“ tikslas buvo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų pažabota tarša kvapais ir uždraustas šiukšlinimas už ūkio subjekto veiklos teritorijos ribų. Iki tol bet kokios kovos priemonės su tokia tarša buvo bergždžios, kadangi teisės aktuose netgi nebuvo tinkamai reglamentuota kaip ir kokia tvarka galima ištirti ir nustatyti taršos kvapais pažeidimus. Sunku patikėti, bet nebuvo aišku, kas iš viso gali tai padaryti. Ir netgi tyrimų metu nustačius ore esančių medžiagų sudėtį, nebuvo veiksmingų priemonių išsiaiškinti, kuris iš potencialių smardintojų į aplinką išmeta vienas ar kitas medžiagas.
Lygiai taip pat teisės aktų pažeidimu nebuvo dėl AB „KLASCO“ vykdomos atviros birių krovinių krovos į aplinką patenkančios dulkės. Pagal galiojančius teisės aktus stambesnės frakcijos už kietąsias daleles produkto išmetimas į aplinką nebuvo nei aplinkos tarša, nei veiklos vykdymo metu susidarančios atliekos, tad už Klaipėdos miesto dulkinimą nebuvo jokios atsakomybės.
„Klaipėdos paketas“ pašalina minėtas teisinio reguliavimo spragas. Bet reikia suprasti, kad faktiškai jis neturi nieko bendra su pastaruoju metu į viešumą kylančiais nelegaliais nuotekų vamzdžiais ir nėra tiesioginė tokio tipo teršėjų tramdymo priemonė. Todėl kai kurių politikų dalyvavimas prieš „Klaipėdos paketo“ svarstymą Seime vykusioje protesto akcijoje prie „Vilniaus vamzdžio“ buvo labiau panašus į pigaus politinio popso fotosesiją, nei į tikrą protestą.
Ne kartą sakiau ir dar kartą galiu pabrėžti, kad, visų pirma, „Klaipėdos paketas“ yra aktyvių Klaipėdos visuomenininkų darbo rezultatas. Ir jie pelnytai gali didžiuotis tuo, kad pagaliau jis taps realybe. Bet visuomenininkų tarpe pastaruoju metu dažnai šmėžuojančių politikų nuopelnai yra aiškiai pervertinti. Žinoma, reikia pripažinti, kad, būdamas aplinkos ministru, Kęstutis Mažeika visada buvo tarp „Klaipėdos paketo“ šalininkų, ir jam už tai padėkoti. Tačiau šios įstatymų pataisos realiai užgimė ir buvo ruošiamos būtent tada, kai aplinkos ministru dar tebebuvo Kęstutis Navickas, o viceministre – Rėda Brandišauskienė. Ir, tiesą pasakius, būtent jai pasitraukus iš pareigų 2019 m. birželį, aš nuoširdžiai pradėjau abejoti, ar „Klaipėdos paketas“ pasieks Vyriausybę ir Seimą. Džiaugiuosi, kad šios abejonės 2019 m. liepą buvo paneigtos ir Vyriausybė be didesnių diskusijų pateikė įstatymų pataisas Seimui.
Patekęs į Seimą, „Klaipėdos paketas“ užstrigo. Tikrai buvo galima abejoti jo priėmimo sėkme vien dėl pramonininkų ir ūkininkų lobistų įtakos. Nebe reikalo dėl to iš Seimo tribūnos pyko klaipėdietė Raimonda Zaborė. Nors to niekas neakcentuoja, bet šiandien „Klaipėdos paketas“ yra gerokai pašlifuotas ir nebe toks agresyvus, koks buvo pateikimo Seimui metu.
Pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai dėl valstybinių laboratorinių tyrimų be išankstinio įspėjimo įsigalios tik 2021 01 01 (pagal pradinį įstatymo projektą turėjo įsigalioti nuo 2020 01 01). Tad efektyvios ir nepriklausomos teršėjų kontrolės atliekant laboratorinius tyrimus nebus dar beveik vienerius metus. Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimai, draudžiantys taršą už įmonės tvoros, įsigalios tik nuo 2022 01 01 (pagal pradinį įstatymo projektą turėjo įsigalioti nuo 2019 11 01). Taigi, AB „KLASCO“ galės teisėtai dulkinti Klaipėdos miesto centrą dar dvejus metus. Ar reikėtų dėl to džiūgauti ir pozuoti prie Vilniaus vamzdžio? Turbūt, kad nelabai. Bet yra kaip yra. Geriau jau žvirblis rankoje, kaip sakant.
O dabar atėjo laikas padėkoti „Grigeo“ vamzdžiui. Ačiū Jums, AB „Grigeo Klaipėda“, už Kuršių marių teršimą. Jei ne Jūs, vargu, ar „Klaipėdos paketas“ iš viso būtų išjudėjęs iš Seimo Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetų stalčių. Žinoma, kaip jau minėjau, šiandien „Klaipėdos paketas“ yra su išlygomis ir su gerokai nutolusiu kai kurių jo nuostatų įgyvendinimo terminu, bet jis yra. Ir šiandien nebeliko diskusijų dėl jo priėmimo. Paskutiniojo Seimo posėdžio metu nebuvo nė vieno Seimo nario, kuris susilaikytų ar balsuotų prieš šių įstatymų pataisų priėmimą.
Ir jei ne „Grigeo“ vamzdis, kažin kuo viskas būtų pasibaigę. Tikiu ir tikiuosi, kad neatsiras tokių, kuriems užtektų drąsos ateityje inicijuoti jau priimto „Klaipėdos paketo“ pakeitimus, o jei atsirastų, mums užtektų stiprybės užbadyti juos pirštais taip, kad ši drąsa kaipmat išgaruotų.
Vykintas Zulonas yra teisininkas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas
