Pateikiame tikrovės neatitinkančius teiginius ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos poziciją.
1. „Pasakai, kad tavo krantinėse bus kraunamos vėjo jėgainių detalės, tik švyst, ir be konkurso KVJUD tas krantines tau rekonstruos nereikalaudama investicijų atsipirkimo grąžos, kuri bent padengtų jos pačios kapitalo kaštus.“
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, prieš parinkdama vietą, kur vystyti jūrinio vėjo jėgainėms reikalingą uosto infrastruktūrą, raštu kreipėsi į visas Klaipėdos uoste veikiančias uosto įmones ir pasiūlė teikti paraiškas dėl nuomininkų naudojamos uosto infrastruktūros sukūrimo, pagerinimo ir pritaikymo jūrinio vėjo jėgainių veiklai.
Uosto direkcija, gavusi paraiškas bei uosto kompanijų pasiūlymus, pasirinko vystyti uosto infrastruktūrą toje uosto teritorijoje, kurios nuomininkas sutiko prisiimti įsipareigojimus dėl Uosto direkcijos investicijų grąžos užtikrinimo.
Uosto direkcija vysto jūrinių vėjo jėgainių krovos ir surinkimo infrastruktūrą, įgyvendindama LR Vyriausybės specialųjį įpareigojimą, įtvirtintą 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1365. Jame numatoma, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuosavo kapitalo, investuoto į žemę ir infrastruktūrą, naudojamą šiame nutarime nurodytoms veikloms, vidutinė metinė kaina būtų ne mažesnė kaip 2 procentai. Šis kapitalo grąžos reikalavimas yra keliamas investuojant į „Klasco“ žemės nuomos sutartimi perduotą naudotis uosto infrastruktūrą, kurią planuojama pritaikyti jūrinių vėjo jėgainių gamybai, surinkimui ir sandėliavimui. Įsipareigojimo užtikrinimui pasirašyta dvišalė Uosto direkcijos ir žemės nuomininko sutartis.
Paraiškų infrastruktūros sukūrimui ar pritaikymui jūrinių vėjo jėgainių krovai teikimas nėra ribojamas, todėl ir šiuo metu bet kuris uosto žemės nuomininkas gali teikti paraišką tokios infrastruktūros sukūrimui.
2. „Kad ir „Achemos grupės“ valdomas Centrinis Klaipėdos terminalas, kurio atsipirkimo laikas yra ne buvusio „Achemos grupės“ darbuotojo ir KVJUD vadovo Arvydo Vaitkaus reklamuoti 2 metai, o kokie 100 metų – ačiū už mizerinį krantinių nuomos mokestį. Šio su KLASCO susijusio terminalo statyba valstybei kainavo virš 40 mln. eurų ir dar papildomai 38 mln. eurų už Baltijos prospekto estakadas, kuriomis bus nukreipti sunkvežimių srautai į Klaipėdos miesto centrą.“
Keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas (krantinės Nr. 80, 80a, 81, 81a, 2 reguliuojamos rampos ir privažiavimo kelias) iš viso kainavo 30,7 mln. Eur. Iš jų 4,5 mln. Eur buvo skirti privažiavimo keliui iš Baltijos prospekto ir 27 mln. Eur – krantinių įrengimui. Iš šios sumos 17 mln. Eur buvo finansuoti ES lėšomis.
Keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas iš viso kainavo 30,7 mln. Eur.
Nuosavomis Uosto direkcijos lėšomis finansuotos investicijos į Centrinio Klaipėdos terminalo žemės nuomos sutartimi perduotą naudotis infrastruktūrą sudarė 13,7 mln. Eur, o nuo terminalo veiklos pradžios 2014 m. Uosto direkcija iš šio terminalo jau uždirbo 24,8 mln. Eur pajamų iš žemės nuomos ir uosto rinkliavų.
3. Naujos investicijos į Smeltės pusiasalio infrastruktūrą valstybei atsieis 27 mln. eurų. Susumuokite patys, bet tai dar ne visi išskirtinai KLASCO, t.y. „Achemos grupės“, naudai šiuo metu uoste vykdomi dalykai. Valstybės investicijos nusėstų Jūrų perkėlos terminalo apylinkėse, kuriose nusėstų ir KLASCO planuojamų krauti anglių dulkės. Tai vėjo jėgainės ar iškastinės anglys?
Jūrinių vėjo jėgainių krovos ir surinkimo infrastruktūra planuojama įrengti 149–151 krantinėse iki 2026 metų. Anglies krovinys šiuo metu yra kraunamas 144 krantinėje. Tai yra skirtingos uosto teritorijos ir skirtingi veiklos laikotarpiai, todėl sieti investicijų į jūrinių vėjo jėgainių infrastruktūrą ir šiuo metu kraunamą anglies krovinį nėra jokio pagrindo.
Anglies krova 144 krantinėje vykdoma vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros išduotu leidimu ir nustatytais reikalavimais.
4. „<...> KVJUD vis suranda pasiteisinimų nemokėti pelno mokesčio ir dar susimažina pelno sumą, nuo kurios apskaičiuojami dividendai, t.y. į biudžetą mokama pelno įmoka.“
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pelno mokestį apskaičiuoja ir moka teisės aktų nustatyta tvarka, kaip tai daro bet kuri komercinė įmonė Lietuvoje, o Uosto direkcijos finansinę atskaitomybę audituoja tarptautinė audito įmonė KPMG.
2019 m. sumokėti dividendai: 28 mln. Eur (90,4 proc. 2018 m. paskirstytinojo pelno);
2020 m. sumokėti dividendai: 28 mln. Eur (70,7 proc. 2019 m. paskirstytinojo pelno);
2021 m. sumokėti dividendai: 25,3 mln. Eur (70proc. 2020 m. paskirstytinojo pelno).
