Mano nuomone, svarbiausiais pasikeitimas yra tai, kad savivaldybės meras tampa vykdomąja institucija.
Priminsiu, jog dabartinėje įstatymo redakcijoje tokia institucija buvo įvardijamas savivaldybės administracijos direktorius su pavaduotojais, visi šie pareigūnai būdavo paskiriami tarybos ir jai atskaitingi. Savivaldybės planų įgyvendinimo rezultatus dažniausiai ir lemdavo savivaldybės administracijos direktoriaus bei jo pavaduotojų kompetencija, o mero ir tarybos atsakomybė buvo parinkti tinkamiausius asmenis šiam svarbiam darbui ir prižiūrėti, kad viskas vyktų nepriekaištingai. Meras buvo traktuojamas kaip savivaldybės vadovas, kuris atlikdavo savivaldybės tarybos pirmininko funkciją ir daugiau turėjo reprezentacinių funkcijų.
Naujojoje įstatymo redakcijoje daugumą buvusių savivaldybės administracijos funkcijų perima meras, tapdamas tikru miesto ar rajono šeimininku, iš esmės keičiasi ir jo santykis su savivaldybės taryba, tačiau išlieka ir beveik visos prieš tai turėtos funkcijos. Mero atsakomybės spektras labai prasiplečia, kaip ir galimybės veikti. Taigi, ką po rinkimų turėtų veikti meras bei kokią patirtį ir savybes jis turėtų turėti?
Meras turėtų būti geras oratorius, diplomatas, bet tuo pačiu – tvirto charakterio žmogus.
Vadovaujantis naujo įstatymo nuostatomis, meras nebebus tarybos narys. Kaip iki šiolei, jis pirmininkaus savivaldybės tarybos posėdžiams, bet pats už sprendimo projektus balsuoti nebegalės (dažnai jo balsas, kilus nesutarimams, būdavo lemiamas). Manau, sėkmingam merui svarbu turėti iškalbą norint įrodyti, kad jo teikiami sprendimų projektai yra verti pritarimo, bei gebėjimą suvaldyti tarybos posėdžius.
Tarybos nariai paprastai yra iš tų žmonių, kurie nori išreikšti savo nuomones čia pat dabar ir garsiai, todėl būtina užtikrinti reglamente numatytus pasisakymų terminus bei sklandžiai pasiekti pagrindinio rezultato – priimti sprendimus, esančius posėdžio darbotvarkėje. O tai nelengva užduotis, ypač žinant, kad mūsų šalyje nėra itin daug atvejų, kai vienai politinei jėgai pavyksta laimėti daugumą vietų savivaldybės taryboje. Dažniausiai taryboje atsiranda keletas skirtingų partijų, politinių komitetų atstovų, formuojasi valdančioji dauguma (kuri ne visad būna vieninga visais klausimais) opozicija. Todėl turėti diplomatinius įgūdžius yra didelis privalumas, kitaip galima likti laiku nepatvirtinus biudžeto ar kokio kito svarbaus dokumento.
Įdomi naujovė – meras turės teisę vetuoti tarybos priimtus sprendimus. Jis per penkias darbo dienas galės motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus savivaldybės tarybai pakartotinai svarstyti.
Sprendimas su mero pataisymais bus laikomas priimtas, kai už jį balsuos daugiau nei pusė posėdyje dalyvaujančių tarybos narių. O jei tarybos nariai norės paprieštarauti mero teikiamiems pasiūlymams, jiems reikės surinkti daugiau nei pusę visos tarybos balsų (ne tik tų, kurie dalyvaus posėdyje). Taigi, merui reikės būti tvirto charakterio bei kantriam, norint paprieštarauti tarybai bei surasti abiem pusėms tinkamą kompromisą.
Merui būtini komandos formavimo įgūdžiai ir gebėjimas vadovauti dideliam kolektyvui. Naujoje įstatymo redakcijoje pakeista vicemerų paskyrimo procedūra. Anksčiau paprastai vicemeru buvo skiriamas tarybos narys, priklausantis savivaldybės tarybos valdančiajai daugumai, jo kandidatūrai turėdavo pritarti savivaldybės taryba. Dabar vicemeru galės būti asmuo, nesantis tarybos nariu, paskirtas jis taps politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju. Meras privalės teikti vicemerų kandidatūras tarybos pritarimui, tačiau turės galimybę paskirti vicemerą savo sprendimu, jei taryba du kartus nepritars jo kandidatūrai.
Savivaldybės administracijos direktorių paskirs pats meras, tarybai dėl šio politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojo paskyrimo balsuoti nereikės.
Taigi, merui patikima teisė pilnai suformuoti sau artimiausių darbuotojų komandą ir būti atsakingam už jos sklandų darbą.
Reikėtų pabrėžti, kad savivaldybės sistema apima labai daug žmonių. Dažnai savivaldybe įsivaizduojamas tik savivaldybės administracijos pastatas, esantis miesto centre ir talpinantis kelis šimtus darbuotojų didesniame mieste. Tačiau savivaldybė valdo ir daugybę įstaigų bei įmonių, kurių veikla apima nuo vandentvarkos, šilumos ūkio iki švietimo bei kultūros paslaugų. Kažkada skaičiavau, kad Klaipėdos miesto savivaldybės sistemoje dirba per 10 tūkstančių darbuotojų. Tai tarsi didelė korporacija, o norint jai sėkmingai vadovauti, mano manymu, merui būtina susitelkti į strateginius dalykus, neįsivelti į smulkmenas.
Sėkmingu meru bus tik geras strategas. Po rinkimų merui bus priskirta organizuoti savivaldybės strateginio planavimo procesą. Tai reiškia, kad jam teks lyderio vaidmuo rengiant savivaldybės strateginius plėtros bei veiklos planu (priminsiu, kad šie dokumentai yra labai svarbūs, nes jų pagrindu vėliau rengiamas savivaldybės biudžetas bei paskirstomi finansiniai ir kiti ištekliai). Savaime suprantama, reikės ne tik parengti bei patvirtinti, bet ir atsiskaityti už strateginių planų įgyvendinimo rezultatus tarybai ir visuomenei.
Merui būtinas erdvinis mąstymas ir teritorijų planavimo bazinės žinios. Naujoje įstatymo redakcijoje numatyta, kad meras teikia tvirtinti savivaldybės tarybai savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalių bendruosius planus, tvirtina detaliuosius planus ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Tai labai svarbios funkcijos, nes parengti teritorijų planavimo dokumentai ilgam laikui užprogramuoja savivaldybės raidą, kartai sėkmingai, o kartais, deja, nelabai.
Meras turėtų puikiai išmanyti viešuosius finansus bei turto valdymo principus. Pagal naują reglamentavimą, meras tampa visiškai atsakingas už bendrus savivaldybės finansus bei turto valdymą.
Jam priskiriamos biudžeto sudarymo ir jo tikslinimo, metinių ataskaitų rinkinio parengimo funkcijos, jis administruos savivaldybės biudžeto asignavimus bei kitus piniginius išteklius, organizuos savivaldybės biudžeto vykdymą beigi administruos savivaldybės turtą. Tai reiškia, kad meras turės lyderiauti formuojant finansų politiką – nuolat sekti informaciją apie savivaldybės pajamas ir išlaidas, laiku priimti sprendimus dėl biudžeto tikslinimo ir kuo efektyviau panaudoti tarybos skirtas biudžeto lėšas (iki šiolei už nepanaudotas lėšas prie kryžių visose miestuose bei rajonuose būdavo kalami savivaldybių administracijų direktoriai).
Teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad vis dėlto biudžeto asignavimų valdymo naštą meras neš ne vienas, o dalinsis su savivaldybės administracijos direktoriumi. Pastarojo pareigūno funkcijose išlieka atsakomybė už savivaldybės administracijai skirtų biudžeto asignavimų valdymą bei savivaldybės administracijos bei seniūnijų metinių veiklos planų tvirtinimą.
Ką gi tai reiškia? Paprastai savivaldybės tarybai teikiamas tvirtinti sustambintas savivaldybės veiklos planas bei biudžetas. Pavyzdžiui, vienoje iš programų pateikiamas rekonstruojamų gatvių eiliškumo sąrašas su bendra joms visoms skiriama suma. Savivaldybės administracijos direktorius savo įsakymu detalizuoja gatvių sąrašą priskirdamas kiekvienai jų tam tikrą sumą ir, prireikus, gali savarankiškai perdėlioti finansavimą, nekeisdamas bendros sumos. Reikia atkreipti dėmesį, kad pagal susiklosčiusią praktiką didžiuosiuose miestuose, savivaldybės administracija dažniausiai ir yra vienintelė savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja (rajonų savivaldybėse be savivaldybės administracijos, asignavimus valdo ir biudžetinės įstaigos – mokyklos, kultūros centrai ir pan.). Dėl to savivaldybės administracijos direktorius išliks svarbia figūra.
Svarbu paminėti ir tai, kad meras turės disponuoti savivaldybės turtu – siekti, kad nebūtų perteklinio nekilnojamo turto, kurio išlaikymas reikalautų kaštų, kad turtas būtų geros būklės ir tinkamai įteisintas, įregistruotas bei paruoštas investicijoms.
Meras turėtų būti išstudijavęs geros valdysenos principus bei suprasti, kas yra įmonių bei įstaigų valdymas (o geriausia – turėti sėkmingos praktikos).
Naujame reglamentavime merui priskiriama funkcija, kuri lig šiolei priklausė savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai – jis įgyvendins juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises bei pareigas ir atliks kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas. Paprastai tariant, tai reiškia, kad meras užsiims savivaldybės kontroliuojamų įmonių, akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių valdymu, atliks akcininko pareigas – rūpinsis, kad būtų tinkamai sudaryti ir nepriekaištingai veiktų įmonių valdymo organai, paskirti vadovai, įmonės nepatirtų nuostolių ir t.t.
Mero vaidmuo ir įtaka, valdant savivaldybės įmones bei įstaigas tikrai prasiplečia, kadangi jam išlieka pareiga priimti į pareigas ir atleisti iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų vadovus ir kuruoti kitus su jų darbo santykiais susijusius reikalus, dabar jo veikla apims jau visus savivaldybės kontroliuojamus juridinius asmenis.
Tokie mano pagrindiniai pastebėjimai. Aišku, pokyčių naujoje Vietos savivaldos įstatymo versijoje yra ir daugiau, tačiau čia norėjau išskirti tik tuos, kurie mano nuomone, yra svarbiausi ir prisieti juos prie kompetencijų, kurias turėtų turėti idealus kandidatas.
