Skandalo įkarštyje žmonės dažnai linksta daryti pernelyg vienpusiškus apibendrinimus ir suplakti dalykus į vieną katilą, nors jie susiję tik paviršutiniškai. Deja, susidūrėme su atveju, kai šaukštas deguto medaus statinę gadina. Tačiau savo akimis matome, kad didelės įmonės rūpinasi ir gamta, ir savo darbuotojų sveikata.
Tą galime pastebėti iš pastarųjų metų tendencijos, jog gigantiškos gamyklos nori valytis ne tik vandenį, bet ir orą. Ne tik tą, kuriuo kvėpuoja patys darbuotojai, bet ir patenkantį į aplinką. Į švaresnį orą įmonės investuoja šimtus tūkstančių, tarp šių įmonių – ir tokie Lietuvos pramonės milžinai kaip „Achema“ ar Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“. Matant, kokios baudos gresia įmonėms, visiškai nepaisančioms ekologinių reikalavimų, nesunku paskaičiuoti, kad ekologija visai apsimoka.
Pastaruoju metu daug koncentruojamės į tai, kokią žalą įvairios į orą išmetamos medžiagos daro planetai, kaip tai keičia mūsų klimatą, tokias anomalijas kaip uraganai Jungtinėse Valstijose ar gaisrai Australijoje. Net ir šią besniegę žiemą Lietuvoje laikome klimato kaitos rezultatu. Tačiau kartais pamirštame, kad kartu su kvėpuojamu deguonimi į mūsų kvėpavimo takus patenka, pavyzdžiui, kietosios dalelės.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl užteršto oro kasmet miršta daugiau nei 4 milijonai žmonių. Turbūt daug kas yra matę įspūdingas nuotraukas iš Kinijos didmiesčių, kur dėl taršos susidaro smogas. Žinoma, mums pasisekė, nes oro taršos lygis Vilniuje yra palyginti niekinis, ką jau kalbėti apie mažesnius miestus, tačiau nereiškia, kad neturime šaltinių, kurie tas daleles į orą išmetą.
Vienas iš tokių teršalų šaltinių – automobiliai, stringantys miesto arterijose piko metu. Tačiau paimkime biokuro katilinės. Nors daug kas laiko biokurą kur kas ekologiškesniu kuru dėl mažesnių šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijų, tačiau deginant biokurą išsiskiria daugiau kietųjų dalelių ir su jomis susijusių teršalų.
Kietosios dalelės gali padaryti daug žalos žmogaus kvėpavimo takams. Kuo jos smulkesnės, tuo giliau į organizmą gali prasiskverbti, tad mažesnės dalelės labiau kenkia žmogui. Jos gali kauptis plaučiuose, sukelti kvėpavimo organų, širdies, kraujagyslių sutrikimus, gali paskatinti ir tokių ligų kaip astmą paūmėjimą ar alergijas.
Taigi, šilumos ar elektros gamintojai, deginantys biokurą, turėtų pagalvoti apie sprendimus, kurie leistų orą, kuriuo kvėpuojame visi, palikti švaresnį.
Pasitaiko nemažai sričių, kurios galbūt nedaro didelės žalos visai aplinkai, tačiau gamyklos darbuotojai turi kvėpuoti įvairiomis sveikatai kenkiančiomis dulkėmis. Tai aktualu įmonėms, kurios dirba su įvairiomis biriomis medžiagomis arba pjaustant kitas medžiagas, pavyzdžiui, akmens vatą.
Juk tai viena iš populiariausių medžiagų, naudojamų namams apšiltinti. Vis dėlto, ją gaminant bei pjaustant, išsiskiria daug dulkių, kurios dirgina odą, akis, nosį, gerklę, gali patekti į plaučius. Tai ypač pavojinga alergijų turintiems žmonėms. Remiantis griežtais Europos Sąjungos reikalavimais, nuo kubinio metro į aplinką per valandą galima išmesti iki 10 mg kietųjų dalelių.
Tai tik pora pavyzdžių, kaip įvairios plika akimi nematomos dalelės gali pakenkti žmonių sveikatai. Tiek darbo vietoje besikaupiančios žalingos medžiagos, tiek ir į aplinką išmetamos kietosios dalelės reikalauja inžinerinių sprendimų, kurie leistų kvėpuoti žmonėms švaresniu oru. Pramonės gigantai Baltijos šalyse tuo jau rūpinasi ir investuoja dešimtis, o kartais ir šimtus tūkstančių eurų.
Apskaičiuoti filtravimo įrenginio ekonominį efektyvumą nėra lengva, mat sunku nustatyti, kokią finansinę naudą turi tiek geresnės darbo sąlygos, tiek pagerėjusi paties produkto kokybė. Tokiose gamyklose, kuriose dėl įvairių pjaustymo darbų išsiskiria daug dulkių, kai kuriais atvejais šias medžiagas galima perdirbti.
Galų gale, jei nesilaikoma aplinkosauginių ES normų, galima turėti nemalonumų, kaip matyti ir iš pastarųjų aktualijų. Tad į tuos, kurių idealistiniai argumentai neveikia, galima kreiptis ekonominiais ir finansiniais. Net ir palaikyti darbuotojų sveikatą ilguoju laikotarpiu apsimoka – kitaip gali nelikti, kas norės koją kelti į gamyklą, kurioje pavojinga net kvėpuoti.
Viktoras Pranevičius yra filtravimo sprendimus teikiančios įmonės „Sortus“ vadovas.
