2015 metais prognozuojamos „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 11,7 mlrd. Lt, t.y. 3,8 proc. (428 mln. Lt) didesnės nei laukiama 2014 metais, o pajamos planuojamos 589 mln. Lt mažesnės nei einamųjų metų išlaidos.
Taigi kitiems metams planuojamas 2 kartus mažesnis „Sodros“ metinis deficitas negu šių metų, nes Vyriausybė skyrė 180 mln. Lt sumažintų pensijų kompensacijoms ir 14 mln. Lt skolintų lėšų palūkanų dengimui kompensuoti. Iš „Sodros“ biudžeto daugiau nebus finansuojamas Darbo biržos išlaikymas. 2015 metų biudžeto projekte dar numatyta 100 mln. Lt užimtumo rėmimo priemonėms, ką neigiamai įvertino ir Valstybės kontrolė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Didžiausia problema – biudžeto skolos
Visos minėtos priemonės negali išspręsti pagrindinės „Sodros“ problemos – susikaupusios didelės VSDF biudžeto skolos, kuri 2015 metais jau sieks 12,8 mlrd. Lt. Tikiuosi, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parengto projekto dėka mokslininkams ir ekspertams pavyks objektyviai įvertinti esamą situaciją, tarptautinę praktiką kuriant tvarų socialinį modelį Lietuvoje, kuris sujungtų užimtumo politiką, darbo santykius ir socialinį draudimą į bendrą visumą, kuri, blogėjant demografinei situacijai, užtikrintų dirbantiems žmonėms didesnę socialinę apsaugą. Jau kitais metais Seimas turėtų sulaukti parengtų įstatymų projektų šiais klausimais.
Visos minėtos priemonės negali išspręsti pagrindinės „Sodros“ problemos – susikaupusios didelės VSDF biudžeto skolos, kuri 2015 metais jau sieks 12,8 mlrd. Lt.
Tikiuosi, kad mes išgirsime daug naudingų pasiūlymų dėl vis dar diskutuojamo „Sodros“ lėšų pervedimo privatiems pensijų fondams.
Juose pensijas kaupia 90 procentų (1158 tūkst.) apdraustųjų, kuriems 2015 metų „Sodros“ biudžete numatyta pervesti daugiau kaip 490 mln. Lt. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, gražindamas Vyriausybei tobulinti minėtą 2015 metų biudžetą, pasiūlė pradėti formuoti „Sodros“ rezervą, parengiant atitinkamas įstatymų pataisas.
Kaip apmokėsime ligos pašalpas?
Seime vis dar kyla diskusijos dėl ligos pašalpų atkūrimo. Iš konservatorių ir liberalų frakcijų, atskirų Seimo narių vis girdime polemiką, kuria bandoma supriešinti dirbančius žmones ir mūsų pensininkus.
Noriu paaiškinti, kad Seimui padidinus ligos pašalpas, kurios mokamos nuo 3 iki 7 laikino nedarbingumo dienos, nuo 40 proc. iki 80 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio, numatytas papildomas lėšų poreikis per 2015 metus sudaro 115 mln. Lt.
Kas subalansuos biudžetą?
Girdime opozicijos priekaištus, kad kitų metų „Sodros“ biudžetas nėra subalansuotas, kad papildomos išlaidos nekompensuojamos iš valstybės biudžeto ir dėl to neliks pinigų pensijų didinimui.
Tokius nepagrįstus kaltinimus girdime, lyg visi jau būtų pamiršę, kad būtent valdant konservatoriams su liberalais ne tik nebuvo subalansuotas biudžetas, neteisėtai sumažintos pensijos, bet ir per savo valdymo laikotarpį nebuvo rasta nei cento joms kompensuoti.
Skirtingai nei ankstesnė, dabartinė valdančioji koalicija tam rado 450 mln. Lt, 80 proc. šios sumos skiriant iš valstybės biudžeto.
Skirtingai nei ankstesnė, dabartinė valdančioji koalicija tam rado 450 mln. Lt, 80 proc. šios sumos skiriant iš valstybės biudžeto. Dar daugiau, nuo kitų metų liepos planuojamas ir nežymus visų pensijų padidinimas.
Kas finansuos Darbo biržą?
Dar 2009 metais Valstybės kontrolė, nustatė, kad Darbo biržos išlaikymui ir kitoms panašioms reikmėms finansuoti neturėtų būti naudojamos „Sodros“ lėšos.
Tam turi būti skirtas finansavimas iš valstybės biudžeto, nes Darbo birža teikia paslaugas ne tik valstybiniu socialiniu draudimu apdraustiems asmenims. Darbo biržos išlaikymas kasmet atsieina maždaug 75 mln. Lt. Taigi, neskirdami jos išlaikymui lėšų iš valstybės biudžeto vien 2010-2012 metais konservatoriai, kalbant jų pačių žodžiais, apiplėšė pensininkus 225 mln. Lt. Tai suprasdama, dabartinė koalicija šią įsisenėjusią klaidą ištaisė – jau minėjau, kad nuo kitų metų Darbo biržos išlaikymas bus finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis.
Kaip apmokėsime paskolų palūkanas?
Dar didesnė klaida, kurią nutyli opozicija – tai palūkanos už paskolas, paimtas „Sodros“ biudžeto deficitui padengti. Lietuva, kaip ir Latvija, krizės laikotarpiu galėjo pasiskolinti lėšų iš Tarptautinio valiutos fondo ir tai būtų buvę gerokai pigiau nei konservatorių ir liberalų pasirinktas kelias.
Net jei susitaikytume su šiuo faktu, neįmanoma pamiršti kitko – visos brangių paskolų palūkanos buvo dengiamos iš to paties „Sodros“ biudžeto. Krizei nuslūgus Finansų ministerija skolinosi mažesnėmis palūkanomis. Tačiau „Sodrai“ ir toliau skolino gerokai didesnėmis. Nekalbant jau apie palūkanų dengimą iš valstybės biudžeto, apie ką taip pat ne kartą rašė Valstybės kontrolė. Pakeitus tokią ydingą tvarką jau per šiuos ir kitus metus „Sodra“ sutaupys arti 200 mln. Lt, kuriuos bus išleistos anksčiau paimtų paskolų palūkanoms apmokėti.
Dabartinė valdančioji koalicija ne tik pradėjo taisyti šias įsisenėjusias problemas. Nuo kitų metų siūloma galiausiai atstatyti ir kitas išmokas, t.y. ligos pašalpas ir nedarbo draudimo išmokas, kurias dabartinė opozicija „laikinuoju“ įstatymu sumažino dar 2009 metais. Tam opozicija turėtų pritarti, nes ji dievagavosi, kad mažinimas būtinas valstybės finansams išgelbėti ir vos tik padėtis pagerės, visos išmokos bus atstatytos.
Trejų metų tikslas – vidutinė senatvės pensija 904,91 Lt
Pensijų padididinimui 2015 metų „Sodros“ biudžete (be kompensacijų) numatyta 115,2 mln. Lt, iš jų dėl euro įvedimo – 38,5 mln. Lt ir dėl pensijų didinimo nuo 2015 metų liepos mėnesio – 76,7 mln. Lt. Iš viso pensijų socialiniam draudimui kitų metų „Sodros“ biudžete numatyta 8,4 mlrd. Lt arba 71,9 proc. visų biudžeto išlaidų . Prognozuojama, kad šių metų vidutinė senatvės pensija 860,82 Lt 2017 metais turėtų siekti 904,91 Lt.
Galimybės didinti pensijas ir kitas išmokas, kaip ir bendra „Sodros“ biudžeto padėtis, priklauso nuo to, kiek įmokų bus sumokėta. Įmokų bus sumokama daugiau, jeigu dirbantieji turės daugiau paskatų draustis.
Kristina Miškinienė yra Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, LSDP atstovė
