Lietuvoje gyvenančių neįgaliųjų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, 2013 metais buvo 42,2 proc., sveikųjų – 25,9 proc. (skirtumas 16,3 proc.). Taigi mūsų šalyje neįgalieji kur kas dažniau, nei sveikatos problemų nepatiriantys visuomenės nariai, susiduria su skurdo rizika ir socialine atskirtimi.
„Sodros“ duomenis, šiuo metu yra apie 212 000 tūkst. žmonių su negalia, iš jų dirba 22,7 proc. Neįgaliųjų, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumas, 2014 metų rugsėjo mėnesį buvo apie 68 tūkst., iš jų dirbo apie 47 proc. Vidutiniškai asmens, kuriam yra nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis, netekto darbingumo išmoka Lietuvoje siekia 97,91 EUR.
Tik užsiregistravęs Darbo biržoje gali gauti paramą
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, asmuo, kuriam yra nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis, norėdamas pasinaudoti teise į piniginę socialinę paramą, privalo registruotis Lietuvos teritorinėje darbo biržoje, kaip ir kiti asmenys, kurie yra pripažįstami darbingais (t.y. asmenys turintys 60-100 proc. darbingumo lygį).
„Sodros“ duomenis, šiuo metu yra apie 212 000 tūkst. žmonių su negalia, iš jų dirba 22,7 proc.
Jei minėti asmenys neužsiregistruoja Darbo biržoje, jie jokios paramos gauti negali. Užsiregistravusiems Darbo biržoje jiems gali būti pasiūlomas darbas ar viešieji darbai, nepaisant to, kad šių asmenų savijauta gali būti labai bloga, juk dažnai tai žmonės po chemoterapijos ar kitų sunkių ligų ir pasiūlyto darbo jie atsisakyti negali – kitaip negaus jokios paramos.
Perteklinis reikalavimas
Manau, kad pastarasis reikalavimas registruotis Darbo biržoje, tuomet, kai piniginės paramos funkcija yra perduota savivaldybėms, yra perteklinis, neproporcingai apsunkinantis minėtus asmenis griežtais reikalavimais, kad jie, esant sunkiai materialinei situacijai, galėtų pretenduoti į Konstitucija laiduojamą teisę į socialinę paramą. Esamas teisinis reguliavimas susilaukė ir neigiamo atgarsio visuomenėje.
Naujas įstatymas – palengvinimas neįgaliesiems
Atsižvelgiant į tai parengiau Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas ir labai džiaugiuosi, kad Seimas po pateikimo joms pritarė.
Pasiūliau, kad minėta pareiga registruotis Lietuvos teritorinėje darbo biržoje, norint pasinaudoti pinigine socialine parama, asmenims, kurie yra tik iš dalies darbingi, t. y. tiems, kuriems yra nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis, nebūtų privaloma.
Kadangi piniginės paramos teikimas yra perduotas savivaldybėms, jose yra sudaromos bendruomeninės komisijos, kurios ir patikrina, ar žmonės gyvena skurdžiai, taigi jokio piktnaudžiavimo dėl šio projekto neįžvelgiu.
Teisė naudotis užimtumo rėmimo garantijomis išlieka
Pažymėtina, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą ir jam įsigaliojus, 45-55 proc. darbingumo asmenys ir toliau išsaugoja teisę registruotis Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ir naudotis Užimtumo rėmimo įstatyme ir kituose norminiuose teisės aktuose numatytomis užimtumo rėmimo garantijomis, kaip papildomai darbo rinkoje remiami asmenys, ir gauti visą reikiamą nemokamą pagalbą aktyviai siekiant įsidarbint arba kurti verslą.
Seime šiam įstatymui po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Svarstymo Socialinių reikalų ir darbo komitete metu jis bus tobulinamas pagal LR Seimo Teisės departamento pateiktas pastabas. Esu įsitikinusi, kad turime pasitikėti savo žmonėmis, todėl viliuosi, kad šis įstatymas Seime bus priimtas ir tokiu būdu mes padėsime tiems asmenims, kurie yra ligoniai ir gyvena iš tiesų labai skurdžiai.
Kristina Miškinienė yra Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, socialdemokratė
