Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pradžioje Lietuvoje augo 532 647 vaikai. Palyginus su 2013 m. pradžios duomenimis, vaikų skaičius sumažėjo kiek daugiau nei 11 000, t. y. 2,04 proc.
Per pastarąjį dešimtmetį (nuo 2004 m.) vaikų skaičius Lietuvoje sumažėjo net 29,83 proc. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. pradžioje Lietuvoje turime 525 414 vaikų.
Nemažėja socialinę riziką patiriančių šeimų
2014 m. pabaigoje 9 930 socialinės rizikos šeimose augo 19 668 vaikai, tai sudarė 3,7 proc. visų šalyje gyvenančių vaikų (2012 m. – 3,80 proc., 2011 m. – 3,83 proc.). Deja, nemažėja skaičius šeimų, įrašomų į socialinę riziką patiriančių šeimų apskaitą.
2014 m. buvo įrašyta 1 661 šeima, kur auga 2 825 vaikai. Per pastaruosius metus ryškėja tendencija, kad per metus daugiausiai į socialinės rizikos šeimų apskaitą įrašomos šeimos dėl socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo rūpintis vaikais.
2014 m. pabaigoje 9 930 socialinės rizikos šeimose augo 19 668 vaikai, tai sudarė 3,7 proc. visų šalyje gyvenančių vaikų (2012 m. – 3,80 proc., 2011 m. – 3,83 proc.).
Daugėja šeimų, įrašytų į socialinę riziką patiriančių apskaitą, ir po to, kai jų vaikui nustatoma laikinoji globa, nuo 289 šeimų 2011 m. iki 408 šeimų 2014 m.
2014 m. pabaigoje Lietuvoje buvo globojami 9 684 vaikai (2012 m. – 10 542, o 2013 m. – 10 146). Per 2014 m. globa buvo nustatyta 1 871 vaikui. 2014 m. pabaigoje 58,7 proc. visų globojamų vaikų augo globėjų (rūpintojų) šeimose, 4,6 proc. − šeimynose, 36,8 proc. − institucijose.
Dažniausias globos nustatymo pagrindas – nesirūpinimas vaikais
Dažniausias globos nustatymo pagrindas – tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui ir jis įstatymų nustatyta tvarka paimamas iš šeimos. 2014 m. pabaigoje institucijoje buvo globojami 3 562 vaikai. Nuo 2012 m. institucijoje globojamų vaikų skaičius sumažėjo 11,61 proc.
Nemažėja smurto prieš vaikus atvejų ir jų nepriežiūros: 2014 m. nuo fizinio, seksualinio, psichologinio smurto bei nepriežiūros nukentėjo 1 192 vaikai, iš jų 69 nuo seksualinio išnaudojimo.
2014 m. nuo fizinio, seksualinio, psichologinio smurto bei nepriežiūros nukentėjo 1 192 vaikai, iš jų 69 nuo seksualinio išnaudojimo.
Pastebimai mažėja asmenų, norinčių tapti globėjais, skaičius: artimųjų giminaičių iki 4 proc., svetimų asmenų, norinčių globoti – iki 9 proc.
Per 2014 m. 80 šeimų įvaikino 88 be tėvų globos likusius vaikus (2013 m. – 107, 2012 m. 112).
Ministerija įvardijo priežastis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM) įvardijo šias minėtos situacijos priežastis:
- Trūksta prevencinės pagalbos vaikui ir šeimai – nėra ankstyvo probleminių šeimų atpažinimo, todėl nespėjama jiems laiku padėti išvengti krizių, dėl kurių tenka vaiką paimti iš tėvų;
- Nėra vieningos vaiko situacijos įvertinimo praktikos – praktika savivaldybėse skirtinga;
- Neefektyvus socialinis darbas su šeima – jis prasideda per vėlai, kai šeima išgyvena krizę ir dėl to būtina vaiką paimti iš tėvų. Pagalba šeimai grindžiama administraciniais sprendimais ir lankomąja priežiūra, o ne pagalbos ir paslaugų visuma.
Įstatymas siekia ambicingų tikslų
Seimui pateiktas SADM parengtas naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektas, kurio tikslas – mažinti vaikų, kuriems nustatoma globa (rūpyba), skaičių, suteikiant socialinę riziką patiriančioms šeimoms tokią pagalbą, kad pačios šeimos tinkamai augintų ir rūpintųsi savo nepilnamečiais vaikais.
Naujame įstatymo projekte keliami šie uždaviniai:
sukurti prevencinio darbo su šeima ir vaiku modelį;
vaiko paėmimas iš šeimos turi būti tik kraštutinė priemonė;
sustiprinti socialinį darbą su vaiko tėvais;
formuoti socialinių globėjų sistemą;
stiprinti vaiko apsaugą užtikrinančių institucijų kompetenciją;
stiprinti vaiko apsaugą nuo smurto (apibrėžiamas smurtas ir jo formos (fizinis, emocinis, seksualinis ir nepriežiūra), įgyvendinant ES Direktyvą, draudžiančią asmenims, teistiems už nusikaltimus prieš vaiką, tiesiogiai dirbti su vaikais.
Vaiką atskirti nuo tėvų galės tik teismas
Norėčiau paminėti pagrindines pateikto Seimui svarstyti įstatymo projekto nuostatas, kuriomis primenama tėvams, kad derėtų pasirūpinti vaikų saugumu ir nepalikti jų be vyresnių asmenų priežiūros iki pradės lankyti pradinio ugdymo įstaigą.
Atsisakoma galiojančios tvarkos, kad vaiką iš tėvų gali paimti savivaldybė ir pati viena spręsti vaiko likimą. Įstatymu siūloma nustatyti, kad tik teismas gali leisti vaiką atskirti nuo tėvų, įvertinus atliktą prevencinį darbą. Taip pat keičiama vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo tvarka – tik gavus teismo leidimą paimti vaiką iš šeimos.
Bus sudaromas Pagalbos šeimai ir vaikui planas – būtinųjų priemonių ir socialinės, sveikatos, švietimo bei kitų paslaugų visuma iki 12 mėnesių.
Siūloma nustatyti pagalbos vaikui prioritetus, kad kūdikiai, maži vaikai pirmiausia turi būti apgyvendinami pas socialinius globėjus. Įstatyme siūloma įtvirtinti pagalbą fiziniams globėjams (rūpintojams), socialiniams globėjams, šeimynoms (per GIMK programos stiprinimą), taip pat didinama fizinių ir juridinių asmenų pareiga nedelsiant pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą.
Bus sudaromas Pagalbos šeimai ir vaikui planas – būtinųjų priemonių ir socialinės, sveikatos, švietimo bei kitų paslaugų visuma iki 12 mėn., kuriamas prevencinio darbo su vaiku ir šeima modelis ir stiprinama pagalba šeimai.
Vaiko situacija šeimoje turės būti išnagrinėjama savivaldybės specialistų komandoje. Nepasiekus teigiamų rezultatų bus kreipiamasi į teismą leidimo paimti vaiką iš tėvų. Teismui leidus, ketinama nustatyti vaiko laikinąją globą (rūpybą) savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.
Nustačius vaiko laikinąją globą (rūpybą), bus intensyvinamas socialinis darbas su vaiko tėvais, bet ne ilgiau kaip iki 1 m. Prevenciniam ir socialiniam darbui per 2 metus nedavus teigiamų rezultatų, bus kreipiamasi į teismą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ar įvaikinimo.
Svarstys Seimo komitetai
Seimui pateiktą naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektą svarstys 5 komitetai. Dėl geresnių vaikų teisių apsaugos ir kompleksinės pagalbos šeimai Seimo nariai, nevyriausybinės organizacijos jau įregistravo ir vis dar registruoja daugybę pasiūlymų.
Mūsų visų pareiga – rūpintis vaikais, apsaugoti jų teises, kuriant jų saugią ateitį, kad vaikai galėtų atsiskleisti, tobulėti, įgyvendinti savo svajones. Apgailestauju, kad prieš pateikiant seniai lauktą naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, SADM nepakankamai dirbo su socialiniais partneriais, visuomeninėmis organizacijomis, todėl dabar Seime gaunama daug prieštaringų nuomonių ir pasiūlymų.
Taigi dabar Seimui teks daugiau laiko skirti įsiklausymui į įvairias nuomones. Teks jas derinti ir diskusijų bei aptarimų metu tobulinti projektą, ieškant geriausių sprendimų, užtikrinančių vaiko teises ir apsaugą.
Visus tėvelius ir vaikučius sveikindama Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga, linkiu abipusės meilės, tarpusavio supratimo, pagarbos ir jaukių, šiltų namų darniose šeimose.
Kristina Miškinienė yra Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, socialdemokratė
