Britų ekonomikos savaitraštis „The Economist“ apibendrina, kaip per pastarąjį laikotarpį sekėsi augti ES naujokėms. Akivaizdžios nugalėtojos – Lietuva, Lenkija, Slovakija ir Latvija – šalys, kurios nuo 2004 metų savo BVP išaugino daugiau kaip 40 proc. Šiame tyrime aiškiai išsiskiria Lietuva, kurios BVP paaugo beveik 55 proc., ji beveik 10 procentinių punktų aplenkė artimiausią varžovę ir kaimynę Lenkiją. Savaitraštis giria visas tris Baltijos šalis, kurios sugebėjo išlaikyti įspūdingą augimą, net ir susidūrusios su drastišku ekonomikos nuosmukiu 2009 metais, prasidėjus ekonomikos krizei pasaulyje.
Problemų dar išlieka
Suprantama, šiandien dar daug problemų lieka neišspręstų. Mūsų valstybėje išlieka vieni mažiausi Europos Sąjungoje atlyginimai ir pensijos, išlieka regioniniai skirtumai, didelis nedarbas atskirose savivaldybėse, trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, disproporcijos tarp rengiamų specialistų ir rinkos poreikio.
Socialinės nelygybės ir atskirties problemas padės spręsti Vyriausybės parengta ir jau įgyvendinama Užimtumo didinimo programa. Ji numato skatinti darbo vietų kūrimą ir darbo paklausą, užtikrinant palankią verslo aplinką, skatinant investicijas ir darbo vietų kūrimą, ugdant gyventojų verslumą ir remiant verslo kūrimo iniciatyvas. Labai svarbu skatinti darbo vietų kūrimą regionuose, ypač teritorijose, kuriose aukštas nedarbo lygis.
Svarbu laisvus darbo išteklius integruoti į darbo rinką ir joje išlaikyti, užtikrinti, kad baigęs mokymo įstaigas jaunimas be problemų gautų darbą, skatinti vyresnio amžiaus darbuotojus ilgiau likti darbo rinkoje, sudaryti galimybes bedarbiams grįžti į darbo rinką.
Renkime darbo rinkai reikiamus specialistus
Problema lieka darbo jėgos kvalifikacijos neatitikimas darbo rinkos reikmėms. Programa numato gerinti profesinio orientavimo paslaugų prieinamumą ir kokybę, plėtoti mokymosi visą gyvenimą sistemą.
Taip pat svarbu laisvus darbo išteklius integruoti į darbo rinką ir joje išlaikyti, užtikrinti, kad baigęs mokymo įstaigas jaunimas be problemų gautų darbą, skatinti vyresnio amžiaus darbuotojus ilgiau likti darbo rinkoje, sudaryti galimybes bedarbiams, ypač ilgalaikiams ir žemos kvalifikacijos, grįžti į darbo rinką, o grįžtantiems emigrantams – integruotis į darbo rinką. Programoje šie klausimai ir jų sprendimo būdai akcentuojami kaip vieni svarbiausių.
Pensijos bus kompensuojamos
Šalia užimtumo didinimo dabartinei Vyriausybei teko sudėtingas uždavinys atstatyti ir kompensuoti ankstesnės Vyriausybės neteisėtai sumažintas išmokas, pensijas, darbo užmokestį. Ministro Pirmininko A.Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė ieško būdų įgyvendinti Konstitucinio teismo sprendimus toliau laikantis fiskalinės drausmės.
Seimui priėmus Valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo įstatymą pirmosios neteisėtai sumažintų pensijų kompensavimo išmokos bus pradėtos mokėti šių metų ketvirtąjį ketvirtį. Iš viso 2014-2016 metais pensijas planuojama kompensuoti 485 tūkst. žmonių, tam prireiks 450 mln. litų.
Vyriausybei taip pat pasiūlyta kasmet, pradedant 2015 metais, atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto galimybes nustatyti kompensavimo mechanizmą senatvės pensijų dirbusiems bei dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų gavėjams.
Įvertinus blogėjančią demografinę situaciją ir panaudojant dar A.Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės suplanuotas Europos Sąjungos paramos lėšas, pradėtas labai sunkus ir svarbus pensijų sistemos pertvarkos darbas.
Sudaryta geriausių Lietuvos mokslininkų ir ekspertų grupė, kuri jau rudenį turi parengti esminius projektus Darbo Kodekso peržiūrėjimo, užimtumo politikos gerinimo, pensijų pertvarkos klausimais. Tai padės sukurti patrauklesnį socialinį modelį visiems Lietuvos dirbantiesiems, spręsti pensijų indeksavimo, SODROS skolos mažinimo problemas.
Kristina Miškinienė yra Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė
