Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, socialinį darbą pasiaukojančiai dirba apie 6 tūkstančius iššūkių nebijančių žmonių, tarnaujančių bendram gėriui, kad nebūtų vienišų ir šalikelėje paliktų žmonių.
Socialiniai darbuotojai dirba savivaldybėse, socialines paslaugas teikiančiose įstaigose, vaikų, senelių namuose, nevyriausybinėse organizacijose, taip pat sveikatos priežiūros, švietimo įstaigose, teisėsaugos institucijose.
Sprendimų ieškome bendromis jėgomis
Pastarojo laikotarpio skaudūs įvykiai, kuomet nukentėjo socialinės rizikos šeimų vaikai ir socialiniai darbuotojai, privertė šalies politikus, vykdomąją valdžią, Lietuvos savivaldybes bei socialinių darbuotojų bendruomenę, nevyriausybines organizacijas analizuoti socialinės pagalbos teikimo rizikos šeimoms situaciją ir imtis priemonių padėčiai gerinti.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija ir Lietuvos savivaldybių asociacija vasario 29 d. surengė Seime diskusiją, kurioje savivaldybių socialiniai darbuotojai, tiesiogiai dirbantys su rizikos šeimomis, kartu su valdžios atstovais, akademinės bendruomenės mokslininkais turėjo galimybę išsakyti savo mintis ir požiūrį, ko reikėtų, kad pagerėtų šeimoms teikiama pagalba.
Teisinė bazė – pagrindas efektyvesniam darbui
Vieningai pripažinta, kad būtina tobulinti teisinę bazę – patvirtinti vieningą Socialinių paslaugų socialinės rizikos šeimoms teikimo tvarkos aprašą (metodiką), kuriame būtų reglamentuotas visas pagalbos teikimo procesas, pradedant šeimos poreikių vertinimu ir baigiant socialinių paslaugų sustabdymu ar nutraukimu.
Akivaizdu, jog reikia užtikrinti būtinos informacijos apie šeimą gavimą, kad socialiniai darbuotojai būtiną informaciją gautų ne tik socialinių paslaugų poreikio nustatymui, bet ir socialinių paslaugų teikimo tikslais. Taip pat svarbu bendruomenėse sudaryti galimybes gydytis nuo priklausomybių ligų, gauti pagalbą šeimos krizių atvejais, paslaugas vaikams, turintiems emocijų ir elgesio sutrikimus, smurtą patyrusiems asmenims ir kt.
Dėmesys prevencijai ir šeimų atsakomybei
Ieškant sprendimų, kaip pagerinti socialinį darbą, būtina ypatingą dėmesį skirti prevencijai. Apibrėžti „socialinių įgūdžių“, „signalinių šeimų“ sąvoką ir aprašyti (reglamentuoti) prevencinio darbo su šiomis šeimomis procesą, taip pat nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų galima priimti sprendimą dėl paslaugų teikimo intensyvumo.
Ne mažiau svarbu didinti socialinės rizikos šeimų atsakomybę. Numatoma įteisinti nuostatą, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo susitarimų, nebendradarbiauja su specialistais, elgiasi agresyviai, socialinis darbuotojas nedelsiant apie tai informuoja VTAS ir kreipiasi dėl socialinės priežiūros paslaugų šeimai sustabdymo.
Taip pat planuojama įteisinti prievolę sergantiems alkoholizmu ir narkomanija gydytis nuo priklausomybių bei privalomą pozityvios tėvystės, socialinių įgūdžių ugdymo kursų lankymą.
Socialiniams darbuotojams – daugiau saugumo
Seimo Socialinių darbuotojų bei Savivaldybių asociacijų atstovai sutarė, kad reikia stiprinti socialinių darbuotojų darbo saugą ir pagerinti darbo sąlygas.
Siūloma nustatyti socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, krūvio normatyvą – iki 10 šeimų vienam darbuotojui, užtikrinti, kad socialiniai darbuotojai, teikiantys paslaugas bendruomenėje, būtų apdrausti, aprūpinti būtinomis saugaus darbo priemonėmis, transportu.
Įvairių suinteresuotų institucijų diskusija socialinio darbo tobulinimo klausimais iškėlė neatidėliotinus uždavinius įstatymų leidėjams ir kitoms valdžios institucijoms. Tačiau šiam darbui reikia ne tik valdžios, bet ir visuomenės, bendruomenių ir kiekvieno iš mūsų supratimo, paramos ir palaikymo. 2016 metai paskelbti Gailestingumo metais, tad tikiuosi ir Jūsų talkos bei savanorystės socialinio darbo laukuose.
Kristina Miškinienė yra Seimo Socialinio reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, socialdemokratė
