Nėra ir žadėtojo Specialistų kvalifikacijų žemėlapio. Jį Švietimo ir mokslo, Ūkio bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pradėjo rengti prieš metus, turėdamos tikslą kuo geriau informuoti visuomenę apie specialistų poreikio struktūrą ir išsiaiškinti, kurias specialybes baigusieji yra reikalingiausi ir turi daugiausiai galimybių įsidarbinti.
Aptarti aktualias užimtumo problemas ir kelius jam didinti Seime susirinko švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Aivaras Tušas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Ūkio ministerijos atstovai, Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Albertas Šlekys, teritorinių darbo biržų vadovai, studentų, mokslo bei darbdavių atstovai, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos, Kolegijų direktorių konferencijos ir Rektorių konferencijos atstovai, Švietimo tarybos pirmininkė Vilija Targamadzė, Respublikos Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas ir kt.
Šiuo metu situacija Lietuvos darbo rinkoje nėra gera. Nepradėjus spręsti esminių profesinio rengimo, užimtumo klausimų, darbo biržos visada bus pilnos bedarbių, o valstybės lėšos ir toliau bus naudojamos jiems remti. Darbo biržos jau dabar bando įveikti nevykusias specialistų rengimo pasekmes, bet jos vienos tik su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra nepajėgios išspręsti užimtumo klausimo. Pirmiausia aktyviai turi veikti Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Ūkio ministerija. Dabar švietimo sistemos rengiami specialistai neatspindi darbo rinkos paklausos, o jų perkvalifikavimas valstybei brangiai kainuoja.
Pavyzdžiui, aktyvi darbo rinkos politikos priemonė profesinis mokymas yra finansuojama valstybės, o asmuo gali gauti mokymo stipendiją, kurios dydis siekia 700 litų. Savo ruožtu bedarbio pašalpos maksimalus dydis yra tik 650 litų, o vidutinis išmokos dydis sudaro 470 litų. Ketinu kreiptis į Vyriausybę ir siūlyti peržiūrėti mokymo stipendijos dydį.
