Siekiant „gelbėti“ jaunimą nuo tokių apgavysčių, entuziastingai imamasi įvairių iniciatyvų – rašomi raštai, platinamos peticijos, vykdomos laiškų akcijos. Štai apie 30 nevyriausybinių organizacijų pateikė viešą kreipimąsi ministrei A.Pitrėnienei, reikalaudamos, kad programa taptų „pažangesnė“.
Šį viešą kreipimąsi pasirašė Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos (ŠPSS) asociacija ir jos narės. Nemaža dalis pasirašiusiųjų yra organizacijos, susijusios su LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualūs ir transeksualūs asmenys) judėjimu.
Bene visas baimių dėl programos priežastis bei esmines „besipiktinančiųjų“ idėjas galima surasti Pasaulio sveikatos organizacijos standartuose „Standards for Sexuality Education in Europe“ (toliau – PSO standartai). ŠPSS asociacijos atstovai su bendraminčiais primygtinai reikalavo PSO standartus įdiegti į programą, o darbo grupė vis atsisakydavo.
Todėl pačiame programos rengimo įkarštyje Seimo narė A.M.Pavilionienė (ji yra ir ŠPSS asociacijos narė) pateikė Seimui įstatymo projektą, kuris įpareigotų ministeriją rengti programą pagal PSO standartus. Nors Seimas pataisą iškart atmetė, matyti, kad noras integruoti PSO patarimus į Lietuvos švietimo sistemą yra ypač stiprus – siekiant apeiti „nepaklusnią“ darbo grupę, inicijuojamas įstatymo pakeitimas.
Būtina pasižiūrėti, ką gi tie PSO standartai rekomenduoja?
Šalia sveikintinų nuostatų (holistinis požiūris į lytiškumą, vaikų amžiui tinkamas ugdymas, mokslinio pagrįstumo reikalavimas teikiamai informacijai ir kt.), PSO „nekaltai“ pataria vaikams nuo gimimo (t.y., nuo 0 metų!) iki ketverių metų teikti informaciją apie džiaugsmą ir malonumą liečiant savo kūną, masturbaciją ankstyvoje vaikystėje, seksualumo reikšmę ir išraišką.
Pabandykime įsivaizduoti, kokį pelną kontracepcijos pramonei generuoja visame pasaulyje TPTF „lytiškai apšviesti“ ir su „seksualinėmis teisėmis“ supažindinti vaikai.
Jau nuo šešerių metų vaikai turėtų būti mokomi apie seksualinių santykių priimtinumą, susipažinti su kontracepcijos esme, nuo devynerių – sužinoti apie kontracepcijos naudojimą, nuo dvylikos – apie abortą, o nuo penkiolikos metų ir apie jų „teisę į abortą“. Visų amžiaus grupių vaikai (nuo 4 metų) turėtų išmokti apie tos pačios lyties asmenų santykius, meilę tos pačios lyties asmenims, skirtingas šeimų rūšis, teisę atrasti savo lytinę tapatybę...
PSO standartų nuostatos paaiškina, kodėl LGBT judėjimui „prijaučiančios“ organizacijos siekia „šviesti“ pagal juos vaikus. Jų spaudimo dėka projekte atsirado, pavyzdžiui, toks reikalavimas 6-7 klasių mokinių gebėjimams: „Įvardija, kad asmenys gali būti: heteroseksualios, homoseksualios, biseksualios orientacijos; suvokia, kad tai dalis žmogaus lytiškumo įvairovės“. Vyresnių klasių mokiniai turėtų būti mokomi „laisvai priimti savo lytinę orientaciją“.
Nepaneigsi – gyvename XXI amžiuje. Bet įdomu, ar tėvai norėtų, kad šios nuostatos būtų diegiamos jų vaikams pagal programą, kuri siekia formuoti mokinių dorovines vertybes ir rengti juos šeimai? Programa taip pat turi tikslą ugdyti sveikatai palankius gebėjimus, tačiau kažkodėl nesirengiama mokiniams pateikti informacijos apie homoseksualių lytinių santykių žalą sveikatai – didžiulę riziką užsikrėsti AIDS ir kitomis ligomis.
Taigi LGBT vaidmuo programos rengime gana aiškus. Tačiau ŠPSS asociacijos atkaklumą verta paaiškinti detaliau.
Lietuvoje veikianti ŠPSS asociacija yra Tarptautinės planuotos tėvystės federacijos (TPTF) narė. Ši federacija agresyviai propaguoja lytinį švietimą ir veikia net 170 šalių. Per pastaruosius 10 metų „saugaus sekso“ klausimais TPTF apšvietė beveik 100-tą milijonų jaunuolių. Šiam tikslui kasmet TPTF investuoja milijonus dolerių. Lietuvoje veikianti ŠPSS asociacija iš šios federacijos 2014 metais gavo 63 tūkstančių dolerių paramą. Panašios sumos kartojasi ir kitų metų ataskaitose. Pinigai yra skiriami už „seksualinių teisių“ (angl. sexual rights), lytinio švietimo, aborto ir kontraceptinių priemonių propagavimą valstybėse.
Regis, labai altruistiška ir pažangu. Bet pabandykime įsivaizduoti, kokį pelną kontracepcijos pramonei generuoja visame pasaulyje TPTF „lytiškai apšviesti“ ir su „seksualinėmis teisėmis“ supažindinti vaikai.
Štai koks sutapimas – nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio vienas žinomiausių kontracepcijos gamintojų ICON įsiliejo į TPTF struktūrą. Nieko nuostabaus, kad TPTF remia ir viena kontracepcijos lyderių – „Bayer“ farmacinė kompanija.
Tuos pačius ryšius stebime ir savo šalyje. Prieš kelis metus paaiškėjo, kad Lietuvos ŠPSS asociacija per „motininę“ organizaciją yra kompanijos „Icon Ltd.“, prekiaujančios „Cool“ prezervatyvais, dalininkė ir vykdo šio produkto rinkodarą, gaudama iš to pajamų. Taip pat ŠPSS asociacija, kurdama kontraceptinių priemonių reklaminius leidinius, bendradarbiavo su farmacijos kompanija „Bayer Schering Pharma“, kuri yra kontraceptinių priemonių rinkos lyderė Lietuvoje.
ŠPSS asociacijos tinklalapio skiltyje „Prezervatyvas Cool Lietuvoje“ buvo nurodoma, kad „Projekto tikslas – pateikti lytiškai aktyviems jauniems žmonėms priemones, apsaugančias nuo lytiškai plintančių ligų, taip pat ŽIV/AIDS, ir neplanuoto nėštumo. Pagrindinė šios kampanijos sudėtinė dalis – tai jaunų žmonių poreikio turėti saugų lytinį gyvenimą ugdymas“.
Galima padėkoti už atvirumą – ŠPSS asociacija tiesiai šviesiai deklaruoja tikslą ugdyti jaunų žmonių poreikį „turėti ... lytinį gyvenimą“. Nors ir be prisipažinimo matyti, kad per ankstyvą seksualinių pojūčių žadinimą ir kontracepcijos propagavimą, yra siekiama suformuoti „saugių lytinių santykių“ poreikį ir tiems vaikams, kurie lytinių santykių dar neturi.
Skamba, kaip baisi sąmokslo teorija? Nebūkime naivūs: tokiame marketinge nėra nieko naujo. Verslas seniai žino, kad norint didinti prekės pardavimą ir su tuo susijusį pelną, svarbu nuolat auginti prekės poreikį, t.y., paklausą. Aptariamu atveju – ugdyti vaikų „kontraceptinį mentalitetą“.
Be kontracepcijos reikalų, ŠPSS asociacija labai rūpinasi ir abortų klausimais programoje. Vėlgi sutapimas, kad TPTF yra stambiausia aborto paslaugas teikianti korporacija pasaulyje. Jos valdomose įstaigose 2015 m. buvo nutraukta 964 tūkst. negimusių kūdikių gyvybių (beveik milijonas per metus).
JAV veikianti TPTF narė Planuotos tėvystės organizacija kasmet atlieka apie 327 000 abortų (beveik milijoną per 3 metus). Pastaroji vien oficialiai uždirba apie 305 milijonų dolerių per metus. O pernai per pasaulį nusirito skandalas, kad šalia pajamų už abortą ir kontracepciją, JAV Planuotos tėvystės centrai prekiauja abortuotų vaikų kūno dalimis.
Pajamos iš šių pardavimų nėra oficialiai skelbiamos, bet JAV juodojoje negimusių vaikų organų rinkoje nepažeistos vaisiaus smegenys gali kainuoti apie 3340 dolerių. Potencialiai iš abortuoto vaisiaus galima išimti ir parduoti 6-8 moksliniams eksperimentams tinkamus organus (smegenis, kepenis, inkstus, širdį, kasą, galūnes, akis). Matematika paprasta – kuo daugiau abortų, tuo TPTF uždirba daugiau pinigų.
15-19 m. amžiaus merginoms statistiškai bene daugiausiai Europoje abortų yra atliekama Švedijoje, kuri pirmoji iš Europos valstybių (dar 1955 m.) įvedė privalomą lytinį švietimą savo mokyklose
Paklausite, kaip tai susiję su lytiniu švietimu? C.Everett, kuri vadovavo keturių abortų klinikų tinklui Teksase, atsako: „Labai paprasta – abortas parduodamas per lytinį švietimą“. Jis sudomina vaikus lytiniais santykiais, pateisina juos, kai naudojama kontracepcija (žr., PSO standartus), ir informuoja, ką reikia daryti „nesėkmės“ atveju.
Nors ŠPSS asociacija bando įtikinti, kad išmokius vaikus naudotis kontracepcija, turėtų mažėti ir abortų skaičius, realybėje yra atvirkščiai. Kadangi PSO siūlomas lytinis švietimas skelbia, jog kontracepcija lytinius santykius paverčia „saugiais“, todėl paaugliai lytinius santykius pradeda anksčiau ir santykiauja dažniau. Tuomet „nesėkmės“ tikimybė itin padidėja, nes saugaus paauglių sekso nebūna. Trumpai tariant, lytinis švietimas kuria rinką ir aborto pramonei.
Dar vienas iškalbingas sutapimas: 15-19 m. amžiaus merginoms statistiškai bene daugiausiai Europoje abortų yra atliekama Švedijoje, kuri pirmoji iš Europos valstybių (dar 1955 m.) įvedė privalomą lytinį švietimą savo mokyklose ir pasiekė beveik didžiausią kontracepcijos vartojimą 15 metų amžiaus grupėje. Šio fenomeno priežastis tiriantys mokslininkai nustatė, jog taip atsitinka dėl „rizikos kompensavimo mechanizmo“, kai rizikinga elgsena nekeičiama, bet priešingai – dar dažniau jai ryžtamasi, nes galvojama, jog naudojamos priemonės apsaugos nuo pasekmių. Todėl vertinant populiacijos mastu, „saugaus sekso“ propagavimas, nėra efektyvus mažinant tiek nėštumų, tiek abortų, tiek lytiškai plintančių ligų skaičių.
Žinome, kad dalis mokinių yra lytiškai aktyvūs ir jiems turi būti teikiama jų amžiui tinkama informacija apie lytiškumą, kontracepciją ir lytiškai plintančias ligas. Visa tai yra numatyta parengtame programos projekte. Tačiau ši informacija negali būti pateikiama taip, kad skatintų ankstyvus vaikų lytinius santykius.
Be to, socialiniuose moksluose yra įrodyta, kad žmogaus pasirinkto elgesio modelis priklauso ne tiek nuo turimų žinių, kiek nuo išpažįstamų vertybių. Atsižvelgus į tai, dabar jau parengtas lytiškumo ugdymo programos projektas šalia informacijos teikimo siekia diegti ir atitinkamas moralines vertybes. Ugdymas turi padėti jaunam žmogui pasiekti emocinę brandą, kuri įgalintų nesirinkti rizikingo elgesio, t.y., lytinius santykius atidėti iki pilnametystės. Mokiniai turi būti ugdomi suvokti lytinius santykius ne tik kaip trumpalaikį malonumą, bet sieti su meile, apimančia įsipareigojimą vienas kitam ir atsakomybę.
Kažkam toks ugdymas kelia pasipiktinimą, bet didesnė visuomenės dalis jam pritaria – net 55 vaikų, tėvų ir šeimų interesus atstovaujančių organizacijų pateikė ministrei A.Pitrėnienei mokslo duomenimis grįstą kreipimąsi, o trys tūkstančiai žmonių pasirašė programos nuostatas palaikančią peticiją.
Galų gale, neapsimeskime naivesniais, negu esame. Galime minėtas sąsajas pavadinti „sąmokslo teorija“, priklijuoti religinio fanatizmo etiketę, bet tai nepaneigs paprasto žmogiškos tikrovės fakto – tuose „kopūstuose“, kur generuojami dideli pinigai, tūno ir atitinkami interesai. Šiems interesams atstovaujantys „aktyvistai“ turbūt visai nuoširdžiai prisistato kaip jaunimo gelbėtojai, laisvės, lygybės ir pažangos gynėjai. Tačiau į jų teikiamus siūlymus būtina žiūrėti atsargiai.
Svarbu neklaidinti vaikų, kad patikėję „saugaus sekso“ tariamu saugumu, jie negriautų savo gyvenimų.
Kristina Zamarytė-Sakavičienė yra Laisvos visuomenės instituto direktorė
