Statistika rodo, kad vakcinos skeptikų gretos didėja, o pasirengusių skiepytis dalis per pusę metų smuko nuo 70 proc. iki 43 proc. Politikams tenka sudėtingas uždavinys. Kaip įtikinti abejojančius, kad pasiskiepytų bent tiek, kiek reikia populiacijos imuniteto susidarymui – apie 70 proc. šalies gyventojų?
Valdžios pastangas atpažįstame skambiose frazėse, pavyzdžiui, „Vakcina – bilietas į laisvę“. Jos pasireiškia ir plataus masto visuomenės nuomonės formavimo iniciatyvose: Seimas siūlo žiniasklaidoje platinti socialinę reklamą, informuojančią žmones apie būtinąsias saugos priemones bei skiepijimosi svarbą. Tačiau vargu, ar visuomenės sąmonėje tai padarys stebuklus, jei pristigs paprasto pasitikėjimo valdžia ir jos sprendimais.
Politikams, kurie siekia sumažinti vakcinos ar karantino ribojimų skeptikų procentą populiacijoje, dera suprasti: jei norite, kad piliečiai pasitikėtų jūsų siūlymais, visais visuomenės sveikatos klausimais priiminėkite skaidrius sprendimus, atitinkančius žmonių, o ne farmacijos pramonės interesus. Neskaidrūs sprendimai pandemijos metu kompromituoja ir tuos, kurie gyvybiškai būtini.
Jei norite, kad piliečiai pasitikėtų jūsų siūlymais, visais visuomenės sveikatos klausimais priiminėkite skaidrius sprendimus.
Mes juk matome, kad sustojęs judėjimas tarp skirtingų savivaldybių, nesustabdė kitų, tiesiogiai su Covid-19 nesusijusių, farmacijos reikalų ir interesų. Visų šios srities politinių iniciatyvų ir monografija neaprėptų, bet verta aptarti aktualų, visus Lietuvos gyventojus, kurie vaistus perka vaistinėse, paliesiantį siūlymą.
Antradienį Seimas priiminės A.Matulo parengtą įstatymo projektą, atitinkantį ne vaistų pirkėjų, o vaistinių tinklų interesus. Projektu siekiama jau trečią kartą nukelti įstatymo, kuris įgyvendintų ES Direktyvą 2005/36/EB, įsigaliojimo datą, kad dar kelis metus leistų farmakotechnikams savarankiškai teikti farmacines paslaugas vaistinėse. Skamba kaip nesuprantama abrakadabra? Taip, todėl ir tikimasi, kad pandemijos įkarštyje visuomenė nesuklus.
Paprastai kalbant, vaistai yra specifinė prekė. Jie gali gydyti, bet, netinkamai vartojami, gali ir stipriai žaloti. Todėl jų neturi teisės pardavinėti bet kas. Vaistinėse teikiamos farmacinės paslaugos tikslas – užtikrinti paciento ir visuomenės sveikatą bei saugumą vartojant vaistus. O tam yra reikalinga profesinė vaistininko kvalifikacija. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia (kas ir šiaip yra akivaizdu) vaistininko vaidmens, prisidedant prie visuomenės sveikatingumo gerinimo, svarbą.
Paprastai kalbant, vaistai yra specifinė prekė. Jie gali gydyti, bet, netinkamai vartojami, gali ir stipriai žaloti.
ES Direktyva 2005/36/EB įpareigoja valstybes užtikrinti, kad vaistus pardavinėtų būtiną aukštąjį išsilavinimą turintis vaistininkas. Pagal šią direktyvą vaistininkų funkcijų negali pakeisti kolegijas baigę farmakotechnikai. Tačiau Seimo Sveikatos reikalų komiteto primininkui kažkodėl kliūva šis direktyvos įpareigojimas ir jo vykdymą parlamentaras atkakliai siekia nukelti. A.Matului neatrodo svarbu, kad kiekvienoje vaistinėje dirbtų bent vienas vaistų saugumą, veiksmingumą, metabolizmą organizme ir sinerginę sąveiką su kitais vaistais išmanantis vaistininkas.
Nėra kito racionalaus paaiškinimo, tik šis – vaistinių tinklų ekonominė nauda. Kolegiją baigusio farmakotechniko atlyginimas yra mažesnis nei aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčio vaistininko. O tai vaistinių tinklams užtikrina mažesnes finansines sąnaudas. Kitaip tariant, dėl vaistinių ekonominių interesų A.Matulo projektas eina į kompromisą su vaistinių teikiamos paslaugos kokybe ir kartu – su visuomenės sveikatos interesais. Toks siūlymas ne tik pažeidžia Lietuvos įsipareigojimus pagal ES Direktyvą, bet ir prieštarauja LR Konstitucijos 53 straipsniui, kuris numato valstybės pareigą rūpintis žmonių sveikata.
Lietuvos Konstitucinis Teismas 2002 m. kovo 14 d. nutarime nurodė, kad „Pagal Konstituciją įstatymais turi būti nustatytas toks farmacinės veiklos reguliavimas, kad vaistinių savininkų ekonominiai interesai neužgožtų vaistinių veiklos žmogaus sveikatos ir visuomenės sveikatinimo interesais.“ <...> „Valstybė privalo kontroliuoti, kad farmacinė veikla būtų vykdoma žmogaus sveikatos labui ir visuomenės sveikatinimui.“<...>
„Kad įstatymais ir kitais teisės aktais būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį farmacinę veiklą vykdytų tik specialų išsilavinimą ir atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, yra kiekvieno žmogaus, visos visuomenės ir valstybės interesas. Įstatymų leidėjo pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą kyla iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, jog valstybė rūpinasi žmonių sveikata.“
Surašyta juodu ant balto, taip, kad kiekvienam būtų aišku. Ir vis tiek už sveikatos reikalus atsakingas tautos atstovas vengia vykdyti konstitucinę pareigą pirmiausia rūpintis Lietuvos gyventojų sveikatos, o tik po to – farmacijos verslo reikalais.
Už sveikatos reikalus atsakingas tautos atstovas vengia vykdyti konstitucinę pareigą pirmiausia rūpintis Lietuvos gyventojų sveikatos, o tik po to – farmacijos verslo reikalais.
Kaip neatitinkantį visuomenės poreikių bei galiojančio teisinio reguliavimo A.Matulo siūlymą įvertino Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ekspertai. Nors siūlymas grindžiamas vaistininkų stygiumi, abu universitetai taip pat patvirtino, kad iki kitų metų birželio paruoš reikiamą kiekį ES Direktyvos nuostatas atitinkančios kvalifikacijos absolventų. Taigi pusės metų turėtų pakakti vaistinių tinklams pagaliau susitvarkyti ir nebėra reikalo dar kelis metus tempti gumą su visuomenės sveikatai svarbių Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimu.
Greitai pamatysime, ką nuspręs Seimo dauguma. Tačiau kai pandemijos metu esame priversti stebėti tokias politines iniciatyvas, net ir labai norintiems sunku patikėti, kad visuomenės sveikatos interesai valdžios atstovams yra svarbesni už farmacijos pramonės interesus.
Jei politikai nepaiso visuomenės bendrojo gėrio visuose savo sprendimuose, skambios frazės apie vakcinos saugumą ir jautrūs maldavimai per šventes likti namuose gyventojų širdžių nepasieks. Tai atrodys veidmainiškai. Žmonėms reikia ne viešųjų ryšių akcijų, bet sąžiningo ir nuoseklaus valdžios rūpesčio visuomenės sveikata.
Kristina Zamarytė-Sakavičienė yra teisininkė, dirbusi Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, dalyvavusi Europos vaistų agentūros ekspertinėse darbo grupėse ir vykdžiusi Europos vaistų agentūros inspekcijas.
