Nepaisant to, lapkričio 4 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldus Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) priėmė sprendimą, kad Klaipėdos universitetas (KU), per pastarąjį dešimtmetį parengęs apie pusantro tūkstančio pedagogų, negali tapti pedagogų rengimo centru. Tokiu atveju visas dėmesys ir finansinė valstybės parama rengiant pedagogus, lieka sutelkta Vilniuje ir Kaune.
Pasikeitus sąlygoms aukštosioms mokykloms tapti Pedagogų rengimo centrais, Lietuvos aukštosios mokyklos buvo kviečiamos teikti paraiškas siekiant gauti finansavimą, skirtą pedagogų rengimo infrastruktūros kūrimui ir tobulinimui. Paraiškas teikti galėjo tik tos aukštosios mokyklos, kurios turi pedagogų rengimo centro statusą (kol kas jį turi tik Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetai).
Ilgametes pedagogų rengimo tradicijas turintis ir vykdantis ugdymo mokslų krypties bakalauro, magistro, doktorantūros studijų programas ir profesinių pedagogikos studijų programą bei keliolikos skirtingų mokomųjų dalykų modulius siūlantis Klaipėdos universitetas neatitiko vieno SKVC reikalavimo dalies. Todėl jam nėra suteikiama galimybė tapti pedagogų rengimo centru, gauti finansavimo ir prisidėti sprendžiant pedagogų trūkumo problemos, nepamirštant ir vakarų Lietuvos.
„Nueinanti valdžia aiškiai parodo, kad vakarų Lietuvai mokytojų nereikia. Dalis kitų, vėl gi, Vilniaus ir Kauno universitetų SKVC reikalavimus, siekiant tapti pedagogų rengimo centrais, atitiko. Čia kyla klausimas, kaip kitos ne pedagoginės pakraipos aukštosios mokyklos, visus reikalavimus atitiko, o mes, turintys ilgametę pedagogų rengimo patirtį, ne. Ar tai nėra išankstinis nusistatymas. Tokio atsainaus požiūrio į vakarų Lietuvą ir apskritai regioninę politiką dar nebuvo. Pastangos, sprendžiant pedagogų trūkumo problemą ir jų rengimo infrastruktūros gerinimą, sutelkiamos Vilniuje ir Kaune. Aš labai abejoju, kad šiuose miestuose studijas baigę pedagogai atvažiuos spręsti mokytojų trūkumo vakarų Lietuvoje problemas. Regionas šiuo atžvilgiu pasmerktas“, – sako KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Neatitiko dalies reikalavimo
Siekiant pedagogų rengimo centro statuso, Klaipėdos universitetas, kaip ir kitos aukštosios mokyklos, turėjo atitikti SKVC kriterijus. Aukštoji mokykla turi vykdyti pirmosios ir antrosios pakopų ugdymo mokslų studijų krypčių grupės ir edukologijos doktorantūros studijas. Taip pat vykdyti edukologijos mokslo krypties mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Edukologijos mokslo krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybė turi būti ne žemesnio kaip labai gero lygio, o įvertis turi būti ne mažesnis kaip 3,5 balų. Šiuos reikalavimus Klaipėdos universitetas atitiko. Pedagogų rengimo statusas nebuvo suteiktas, nes KU ne pilnai išpildo vieno punkto reikalavimus, t. y., rengia pedagogus ne visais Pedagogų rengimo reglamente nurodytais būdais.
„Vertinimas vyko atsižvelgiant į tris pagrindinius kriterijus. Du iš jų atitinkame, vieną iš dalies. Be to, SKVC nurodymuose nėra nurodyta, kad mes privalome rengti visų mokomųjų dalykų pedagogus. Mūsų pasiūla jau šiuo metu gan plati, šalia savo universitetinių pirmosios pakopos ne pedagogikos studijų krypties studijų programos, pedagoginių studijų modulį gali rinktis studijuojantys anglų filologiją, archeologiją ir istoriją, chemijos inžineriją, lietuvių filologiją, gamtinę geografiją ir okeanografiją, geografiją, laisvalaikio sportą. Ir tuo apsiriboti neketiname. Atsižvelgiant į tai, kad ir vakarų Lietuvoje didžiulė pedagogų trūkumo problema, o Klaipėdos universitetas vienintelis siekė šio statuso, gal būtų galima sudaryti labiau motyvuojančias sąlygas? Tam ir siekiame tapti pedagogų rengimo centru, tam ir siekiame finansavimo, skirto pedagogų rengimo infrastruktūrai gerinti, kad galėtume išspręsti šias spragas“, – svarsto KU Studijų prorektorė doc. dr. Aida Norvilienė.
Anot Studijų prorektorės, Klaipėdos universitetas, kuris rengiant pedagogus vakarų Lietuvos regionui, tikisi valstybės paramos ir atidesnio požiūrio sprendžiant svarbias problemas.
