Stipri Lietuva stiprioje Europos Sąjungoje – štai ko mums reikia
Europos Sąjungoje pastebimi atsigavimo po krizės ženklai, tačiau spręstinų problemų, neatidėliotinų darbų – daugybė. Saugumas, migracija, nedarbas, energetika, klimato kaita, verslas, finansai – šiose ir kitose srityse reikia ES dėmesio, strategijos, politinės valios ir pinigų.
Piliečiai tikisi, kad ES tapo išmintingesnė, kad mes visi iš praeities klaidų, taip pat bendro veikimo, siekiant suvaldyti krizę, daug ko išmokome. Žmonės tikisi, kad jų gerovė taps svarbiausiu ES politikų prioritetu.
Atrodytų, visiems turėtų būti aišku, kad Europos Sąjunga, didesnė mūsų vienybė ir bendras veikimas yra vienintelis saugus ir užtikrintas kelias tą tikslą – gerovės Europą – pasiekti. Tačiau vietoje pasitikėjimo matome augantį euroskepticizmą, ekstremizmą ir nacionalizmą. Šių tendencijų priežastis yra ne tik ekonominės ir socialinės problemos, atsiradusios dėl krizės (nedarbas, ypač jaunimo nedarbas, sumenkęs ūkio augimas, eurozonos valstybių nemokumo problemos ir kt.), bet ir savanaudiškumas, siekis išspausti maksimalią naudą su minimaliom sąnaudom. Kas bent kiek išmano valdymo teorijos ir praktikos dalykus, puikiai supranta, kad kartu tai yra neįmanoma.
Europos Parlamento rinkimuose bus balsuojama dėl Europos projekto kaip tokio, jei norite – dėl ES išlikimo.
Krikščioniškosios vertybės, solidarumas, subsidiarumas buvo ir turėtų išlikti ES pamatu. Šių metų EP rinkimuose ir spręsis, kokią Europą turėsime ateityje. Kitaip sakant, Europos Parlamento rinkimuose bus balsuojama dėl Europos projekto kaip tokio, jei norite – dėl ES išlikimo.
Kaip įtikinti piliečius dalyvauti rinkimuose, balsuoti, rinktis atsakingai – štai pirmiausias ir svarbiausias politinių partijų uždavinys.
Antras uždavinys – išaiškinti rinkėjams, kad rinkdamiesi, kurios partijos kandidatų sąrašui atiduoti savo balsą, jie renkasi ES modelį, ateities Europos Sąjungą. Nes vienos partijos į rinkimus eina siekdamos stiprios ES, kitos – atvirkščiai, silpnos.
Besidomintys ES, jos aktualijomis žino, kad, pavyzdžiui, R.Paksas ir J.Imbrasas priklauso euroskeptikų (Laisvės ir demokratijos Europa) frakcijai, kurios pagrindinis tikslas – kad Europos Sąjungos tiesiog neliktų. Taip šios frakcijos lyderiai, joje vyraujantys britų Nepriklausomybės partijos nariai supranta ES reformą. Jei jie taptų didele frakcija, Europos Sąjungą jie reformuotų taip ir tol, kol iš jos liktų tik šlapia vieta.
Krizė, kurią išgyvenome, mums suteikė puikią galimybę pažvelgti į ES, į save tarsi iš šalies, įvertinti trūkumus, imtis reikiamų reformų, transformuoti savo struktūrą ir visą sistemą.
Nuo šių metų, po EP rinkimų ir prasidės sumanytų ir parengtų reformų įgyvendinimas, o jo sėkmingai baigčiai Europos Parlamento sudėtis yra ypatingai svarbi. Piliečiai turėtų pasakyti griežtą „ne“ visiems populistams ir destruktyviesiems kritikams ir išreikšti paramą tiems, kurie nusiteikę nuoširdžiai, konstruktyviai ir nuosekliai dirbti, siekiant stipresnės ES. Nes tik tokia ES atitinka piliečių lūkesčius, tik tokia ES turi įtaką pasaulyje ir tik tokia ES yra reikalinga ir naudinga Lietuvai, Lietuvos Tautai.
Narystė ES suteikė mums ne tik apčiuopiamą finansinę naudą, bet ir stabilumą, aiškias, demokratines taisykles, narystę civilizuotų, demokratiškų valstybių klube. Sunku net įsivaizduoti, kokia šiandien būtų Lietuva, jeigu prieš 10 metų nebūtume tapę jo nariais. Ko gero ir mūsų Lietuvoje vyktų panašūs dalykai, kokius šiandien stebime Ukrainoje, Baltarusijoje ar Rusijoje. Arba įsivaizduokime, kokia suirutė butų kilusi po „Snoro“ bankroto, jeigu Lietuvoje negaliotų visoje ES privaloma indėlių draudimo sistema.
Mes, lietuviai, su naryste ES jau apsipratome kaip su antrąja oda. Esame reiklūs ir kritiški, mūsų norai ir troškimai – vis didesni. Žmogaus prigimties nepakeisi, ji yra tokia, kad žmogus linkęs pamiršti sunkumus, tai, kas praeityje buvo blogai. Tačiau mums nevertėtų pamiršti to, kas buvo, įvertinti to, ką gavome, nevengti pasižiūrėti per tvorą į kaimyno – Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos – „daržą" ir palyginti, kaip būtų, jei būtume ne ten, kur esame, o ten, kur jie. Už ES ribų.
Turime toliau dirbti, kad pilnai pasinaudotumėme ne tik narystės ES teikiamomis galimybėmis, bet ir įneštumėme savo svarų indėlį į mūsų bendrų namų gerinimą ir stiprinimą. Tam reikia savo misijos ir tikslų suvokimo, patirties ir nuoseklaus bei tikslingo veikimo. Turime suprasti, kad narytės ES suteikia milžiniškas galimybes, tačiau jomis turime pasinaudoti patys, ir niekas už mus to nepadarys.
Stipriai ES reikia stipraus Parlamento
Visi žinome, kad Europos Parlamentas yra vienintelė ES institucija, kurioje dirba tiesiogiai ES piliečių išrinkti atstovai. 766 iš 28 ES valstybių narių. Gegužės mėnesį Lietuva rinks 11, kurie jai atstovaus penkerius metus, iki 2019-ųjų.
Turime pasistengti, kad Lietuvos vienuoliktukas būtų toks, kuris visomis išgalėmis dirbtų Lietuvai.
Suprantama, kad jei norime stiprios Europos Sąjungos, jos institucijos turi būti stiprios. Tai visų pirma galioja kalbant apie Europos Parlamentą, kuris mandatą gauna iš piliečių ir jiems yra atskaitingas. Tik stiprus Europos Parlamentas bus pajėgus transformuoti ir kitą ES instituciją – Europos Komisiją – į demokratinę ES vyriausybę, pilnai ir visiškai atskaitingą Europos Parlamentui, ES valstybių piliečių išrinktiems atstovams.
Šiuo metu kiekviena Europos partija, kiekviena EP frakcija siūlo kandidatus į Europos Komisijos vadovus, pristato savo programas Europai. Dar po mėnesio jau galėsime pradėti konkrečias diskusijas, aprėpdami visas mūsų gyvenimo sritis, pirmiausia tas, kurios priklauso ES reguliavimo ir reglamentavimo sferai.
Stiprus Europos Parlamentas neįsivaizduojamas be patyrusių ir stiprių politikų. Neatsitiktinai ir Lietuvos partijų kandidatų sąrašų priekyje rikiuojasi patyrusių politikų pavardės. Kaip šiomis dienomis man parašė vienas partijos kolega, „Europos Parlamente itin reikalingas milžiniškas socialinis kapitalas ir patirtis". Lietuvai, kuri naujos kadencijos EP turės tik 11 atstovų, tai ypatingai svarbu. Mes – ne Vokietija ar Britanija, dabar turinčios atitinkamai 99 ir 73 atstovus, ar Prancūzija, turinti 74 atstovus.
Turime pasistengti, kad Lietuvos vienuoliktukas būtų toks, kuris visomis išgalėmis dirbtų Lietuvai. Politinis ir gyvenimiškas patyrimas, komunikabilumas, darbštumas, gebėjimas dirbti, pasiekti tikslų daugianacionaliniame, daugiakalbiame kolektyve – būtinos savybės absoliučiai kiekvienam kandidatui. Jau neminint būtinumo laisvai kalbėti anglų kalba, be kurios Europos Parlamente nelabai yra ką veikti.
Kas turėtų būti svarbu Lietuvos konservatoriams ir krikščionims demokratams
Mums svarbu viskas, tačiau yra dalykų, temų ir problemų, be kurių kėlimo ir akcentavimo Lietuvos centro dešinės neįsivaizduoju.
Pirmiausia tai vertybės, krikščioniškosios Europos šaknys, mūsų bendrystės ir vienybės Europoje pagrindas. Šiems klausimams dėmesio niekada nebus per daug.
Antra – žmogaus teisės, plačiąja šio žodžio prasme. Apimant ne tik demokratiją ir laisves, bet ir socialines bei ekonomines teises. Pavyzdžiui, teisę į orią senatvę. Senstančioje ES šis klausimas – ypatingai svarbus. Ir aš niekada nesutiksiu su socialdemokrate V.Blinkevičiūte, buvusia Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministre, esą „lyginti Lietuvos ir Graikijos pensininkų pensijas yra tiesiog neetiška". O aš manau, kad ne tik etiška, bet ir būtina. Kaip lyginame Graikijos ir Lietuvos europarlamentarų atlyginimus, taip turime lyginti ir pensijas.
Žodžiais „o jei kas išsibarsto į tolimus pasviečius, kad užsidirbtų daug pinigų, tai jeigu su tais pinigais ir liks, bus užsidirbęs tik prabangesnį karstą" tikrai nepadauginsime lietuvių Lietuvoje.
Trečia – globalioji Lietuva, jos kūrimas. Kiekvienas lietuvis, kur jis begyventų – Lietuvoje ar kurioje kitoje ES valstybėje, ar ir už ES ribų – turi būti žinomas, matomas, sulaukti mūsų dėmesio. Ne žvakelėmis ant palangių turime priminti išvažiavusiems, kad jie visada laukiami Tėvynėje. Žodžiais „o jei kas išsibarsto į tolimus pasviečius, kad užsidirbtų daug pinigų, tai jeigu su tais pinigais ir liks, bus užsidirbęs tik prabangesnį karstą" tikrai nepadauginsime lietuvių Lietuvoje. Ne brangiems karstams užsidirbti broliai ir seserys iš Lietuvos išvažiavo, o todėl, kad ne po metų-kitų, kai Lietuvoj bus lengviau gyventi, o šiandien reikia vaikus maitinti, į mokslus išleisti, patiems, kol darbingi, geresnį gerbūvį susikurti.
Lietuvos pilietis, kur jis begyventų, turi jaustis Lietuvos dalimi, o politikų darbas ir rūpestis – pasistengti, kad lietuviai Britanijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Airijoje, JAV, tolimojoje Australijoje išliktų mūsų didžiosios globalios Lietuvos dalimi. Aukštosios technologijos kasmet suteikia naujų galimybių bendrauti, įveikiant milžiniškus atstumus – išnaudokime tai.
Ir dar: visa, kas sprendžiama ir nutariama Europos Parlamente, tiesiogiai veikia mūsų gyvenimą Lietuvoje. Tai, kas kuriama, modernizuojama, sprendžiama Europos Parlamente, tampa paskata gerinti ir kiekvieno piliečio gyvenimą čia, Lietuvoje. Tai paskata ir pačios TS-LKD, kitų Lietuvos partijų atsinaujinimui bei atsigręžimui į šiandienos problemų sprendimą.
Kokie svarbiausi sprendimai laukia naujojo Europos Parlamento
Veiklos naujoje kadencijoje bus su kaupu. Svarstant, kokie svarbiausi sprendimai laukia Europos Parlamento kitą kadenciją ir ypač – kurie iš jų aktualiausi Lietuvai, susidarytų netrumpas sąrašas.
Pirmiausiai – nuoseklus darbas, siekiant įveikti ekonominės ir finansų krizės pasekmes, nedarbo mažinimas, finansų sistemos stabilizavimas, bankų sąjungos sukūrimas. Lietuvai bus itin aktuali Europos Parlamento parama dėl euro įvedimo. Toliau turėsime stengtis, kad būtų stabilizuota ekonominė ir finansinė padėtis, kad pramonė ir vidutinės bei smulkios įmonės visoje Europoje, tame tarpe ir Lietuvoje, tvirtai atsistotų ant kojų. Tik tokiu būdu galėsime spręsti nedarbo, ypač jaunimo nedarbo problemą. Tik stipri Europos ekonomika užtikrins geresnes sąlygas ir Lietuvos verslui – plėsti savo veiklą ir eksportuoti į kitas ES šalis.
Viena aktualiausių sričių yra ES energetikos politikos stiprinimas. Toliau turime stengtis, kad Europos Sąjunga judėtų link stiprios bendros energetikos politikos. Mūsų strateginis interesas – užtikrinti politinį ir finansinį ES įsipareigojimą energetikos jungtims, taip pat siekti ES vieningos rinkos sukūrimo bei kalbėjimosi su energijos resursų išorės tiekėjais vienu balsu.
Būtina toliau tęsti istorinės atminties sklaidos politiką, konstruktyviai keičiant europiečių suvokimą dėl bendros XX a. istorinės atminties. Konstruktyviomis priemonėmis turime siekti daryti įtaką bendram Europos XX a. istorijos traktavimui.
Taip pat itin aktualu toliau tęsti strateginių Lietuvos užsienio politikos interesų inkorporavimą į bendrą ES politiką, kad strateginiai Lietuvos užsienio politikos interesai taptų visos Europos Sąjungos politikos tikslais.
Turi būti tęsiamas labai svarbus darbas prekybos srityje, kurioje ES turi išimtinę kompetenciją. Turime siekti ryžtingų priemonių prieš tas valstybes, kurios prekybą naudoja kaip politinio sprendimo priemonę.
Savo galimybes Lietuvos interesus efektyviai ginti ES lygmeniu tik dar labiau susilpninsime, į Europos Parlamentą išrinkę nepatyrusius ar nekompetentingus politikus.
Naujausias pavyzdys – Lietuvos prekybinių interesų gynimas, ypač santykiuose su Rusija – tam, kad nepasikartotų veiksmai, kokie buvo naudojami prieš mūsų vežėjus ir pienininkus. Tai aktualu tiek Lietuvai tiesiogiai, tiek ir mūsų kaimynams, kuriems šiuo metu reikalinga visa įmanoma pagalba siekiant atsikratyti imperines ambicijas vis akivaizdžiau puoselėjančios Rusijos „globos“. Prioritetinių sričių yra ir daugiau, tačiau būkime atviri – visko vienu ypu nepasieksime. O savo galimybes Lietuvos interesus efektyviai ginti ES lygmeniu tik dar labiau susilpninsime, į Europos Parlamentą išrinkę nepatyrusius ar nekompetentingus politikus.
Suprasdama, kad viename komentare visko neaprėpsiu, dedu tašką. Tikėdamasi, kad diskusija apie tai, ką ir kaip darysime, ko sieksime Europos Sąjungoje ir Europos Parlamente, dar tik prasideda.
Dr. Laima Andrikienė yra Europos Parlamento narė, TS-LKD atstovė
