Pati šalies Prezidentė nuvyko į Kražius, kur asmeniškai aukų artimiesiems išreiškė užuojautą, o gedinčiai Kražių bendruomenei palinkėjo stiprybės.
Po šių įvykių viešojoje erdvėje prasidėjo aktyvios diskusijos apie alkoholizmo gydymą, alkoholio prieinamumo ribojimą, suvartojimo mažinimą, aktyvesnę alkoholio kontrolę ir t.t. Atrodė, kad pagaliau visi suprato, kokią žalą gali atnešti besaikis ir nekontroliuojamas alkoholio vartojimas bei pasiryžo kartu spręsti šia problemą.
Deja, tik pasivaideno.
Visos diskusijos dėl Kražių tęsėsi vos porą savaičių, o vėliau ne tik nutilo, bet ir vėlesnis kolegų Seimo narių elgesys parodė, kad demonstruotas susirūpinimas alkoholizmo problematika tebuvo pigus tuščiažodžiavimas.
Politikams rinkimai yra svarbiau nei visuomenės gerovė
Nepraėjus nė mėnesiui po Kražių tragedijos – gruodžio pradžioje Seime turėjo vykti balsavimas dėl draudimo prekiauti alkoholiu degalinėse. Prieš šio klausimo svarstymą Parlamente buvo organizuota improvizuota keliolikos degalinių darbuotojų akcija prieš draudimą, kuris, esą, paliks juos be darbo.
Leidimas prekiauti silpnu alkoholiu degalinėse, pirmiausiai, smogtų tiems, už kurių blaivybę mes labiausiai kovojame – jaunimui, nes būtent jis daugiausiai vartoja silpnųjų alkoholinių gėrimų.
Tiesa, patys verslininkai neslėpė, kad alkoholio pardavimas degalinėse tiek jiems, tiek valstybei atneša menką ekonominę naudą, tad kilo labai daug abejonių, ar į akciją jie susirinko savo noru ir ar tai nebuvo alkoholio pramonės lobistų organizuotas renginys.
Kaip bebūtų keista, šią akciją padėjo organizuoti Ministro pirmininko partijos kolega Milda Petrauskienė bei Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Po graudžių prekybininkų paverkšlenimų parlamentarų širdys suminkštėjo ir visas principingumas išgaravo. Buvo pritarta siūlymui degalinėse leisti prekiauti silpnu alkoholiu (iki 15 laipsnių), o visas projektas dėl draudimo prekiauti alkoholiu degalinėse – atidėtas.
Nežinau, kokių tikslų siekė ar kieno prašymus vykdė Seimo nariai, teikdami ir balsuodami už tokius pasiūlymus, tačiau norėčiau pažymėti, kad leidimas prekiauti silpnu alkoholiu degalinėse, pirmiausiai, smogtų tiems, už kurių blaivybę mes labiausiai kovojame – jaunimui, nes būtent jis daugiausiai vartoja silpnųjų alkoholinių gėrimų t.y. alų, sidrą ir įvairius miksus.
Po tokių fokusų Seimo posėdžių salėje kai kurie Seimo nariai, kurie nedrįso pažiūrėti man į akis, Seimo kuluaruose prasitarė, kad likus mažiau negu metams iki Seimo rinkimų uždrausti prekybą alkoholiu jiems prilygtų politinei savižudybei. Štai ko kartais būna verti politikų žodžiai.
Suprantu, kad kai kam gali kilti tradicinis klausimas: „Ar draudimais mes ką nors pasieksime?“ Žinoma, vien draudimais apsiriboti negalime, tačiau be jų visos programos prieš alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimą tampa bedantėmis.
Pusantro kibiro gryno alkoholio – ir penkiolikmečiui, ir pensininkui
Pabandykite įsivaizduoti kibirą. Taip taip, kibirą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje vienas žmogus, pradedant nuo 15 metų amžiaus, kasmet išgeria pusantro kibiro gryno alkoholio, o tiksliau – 15,4 l. Ir tai tik legaliai parduodamo alkoholio!
Graudu, tačiau Lietuva šioje statistikoje yra trečia tarp pasaulio valstybių, nusileisdama tik Baltarusijai ir Moldovai ir pirma tarp ES valstybių. Beje, šioje statistikoje taip pat yra ir Islandija, kur vienam šalies gyventojui tenka dvigubai mažiau alkoholio nei Lietuvoje – 7,1 l.
Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje alkoholio ir tabako vartojimas, ypatingai tarp jaunimo, buvo itin rimta Islandijos problema. 1998 m. Islandijoje 15-16 metų jaunuoliai, kurie per pastaruosius 30 dienų vartojo alkoholį, sudarė 42 proc. Kasdien rūkantys jaunuoliai 1998 m. sudarė 23 proc., o kanapes vartojusių jaunuolių 1998 m. Islandijoje buvo 17 proc.
Šiemet šie skaičiai atitinkamai sumažėjo iki 5, 3 ir 6 proc. Tokių įspūdingų rezultatų šiai valstybei pavyko pasiekti ryžtingų politikų veiksmų dėka, iš kurių mums tikrai yra ką pasimokyti.
Nereikia išradinėti dviračio. Kaip mažinti alkoholio vartojimą – aišku
Likus kelioms dienomis iki gėdingo Seimo sprendimo atidėti draudimo prekiauti alkoholiu degalinėse svarstymą, Seime vyko mano organizuojama konferencija – „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija ugdymo institucijose“.
Renginyje dalyvavo daug gerų specialistų, kurie nuoširdžiai nori ir žino, kaip padėti Lietuvos vaikams ir suaugusiems išsivaduoti iš alkoholio, tabako ir narkotikų gniaužtų. Su visais jų pranešimais galite susipažinti Seimo puslapyje.
Taip pat konferencijoje dalyvavo Islandijos Socialinių tyrimų ir Analizės centro prie Reikjaviko Universiteto direktorius Jonas Sigfussonas, kuris savo lėšomis atvyko į Lietuvą tik tam, kad pasidalintų Islandijos gerąja patirtimi.
Deja, šiame renginyje mačiau vos kelis politikus, kuriems rūpėjo Lietuvos visuomenės sveikata ir gerovė, todėl norėčiau trumpai pristatyti pagrindines J.Sigfussono žinutes, kurias jis norėjo perduoti mūsų politikams ir visuomenei.
Buvo pastebėta, kad kuo daugiau laiko vaikai praleidžia su tėvais, tuo mažiau jie linkę vartoti narkotikus, tabaką ir alkoholį.
Pradėti nuo jaunimo
1992–1998 m. Islandijoje rūkymo ir kanapių vartojimo mastai tarp jaunimo – pastoviai didėjo, o alkoholio vartojimo problema buvo tiesiog milžiniška.
Siekdami spręsti šią problemą, Islandijos mokslininkai pradėjo glaudų bendradarbiavimą su mokyklomis, siekdami suformuluoti konkrečius pasiūlymus, kaip galima būtų mažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą tarp jaunimo.
Tyrimo metu buvo nustatyti keturi pagrindiniai veiksniai, kurie darė įtaką jaunimo tabako, alkoholio ir narkotikų polinkiui. Tai – santykiai šeimoje, bendramokslių įtaka, bendra vaiko gerovė ir popamokinė veikla.
Buvo pastebėta, kad kuo daugiau laiko vaikai praleidžia su tėvais, tuo mažiau jie linkę vartoti narkotikus, tabaką ir alkoholį. Tas pats lietė bendraklasius – kuo geriau vaikai jautėsi savo draugų ir artimųjų aplinkoje, tuo rečiau jie pradėdavo vartoti psichoaktyvias medžiagas. Taip pat buvo padaryta išvada, kad popamokinė veikla sumažina psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tikimybę.
Remiantis šiomis pagrindinėmis įžvalgomis, 1998 m. Reikjaviko savivaldybė ir Vyriausybė pradėjo projektą „Islandija be narkotikų“, kurio tikslas buvo pakeisti ne tik jaunimo požiūrį, bet ir elgesį, aplinką.
Vietos savivaldos lygmeniu buvo sustiprintos tėvų organizacijos mokyklose ir bendruomenėse, joms buvo skiriama parama, savivaldybės ėmė remti popamokinę veiklą bei įvairias jaunimo nevyriausybines organizacijas, taip pat buvo vykdomos socialinės akcijos.
Imtasi ir reikšmingų veiksmų nacionaliniu lygmeniu. Buvo nustatytas amžiaus cenzas, nuo kada jaunuolis laikomas suaugusiu ir kokio amžiaus jam leidžiama pirkti tabaką ir alkoholį. Taip pat buvo nustatytos labai griežtos taisyklės alkoholio ir tabako pardavimui. Alkoholis šioje valstybėje parduodamas nuo 20 metų, o jį nusipirkti galima tik valstybinėse parduotuvėse.
Įsigaliojo draudimas reklamuoti tabaką ir alkoholį. Be to, mokslininkai sugebėjo įrodyti Vyriausybei, kad vaikams yra negerai praleisti laiką lauke iki vėlumos. Todėl buvo nustatytos taisyklės iki kada vaikai gali būti lauke. Taip pat buvo įvestos tabako ir alkoholio matomumo draudimo taisykles. Šiuo metu Islandijoje, norint įsigyti cigarečių arba alkoholio, reikia paklausti ar jos yra parduodamos, nes jų parduotuvėje paprasčiausiai nesimato.
Kolegos Seimo nariai, kas jums svarbiau?
Štai tokios labai paprastos, aiškios, tačiau kartais gana griežtos priemonės ne tik leido Islandijai drastiškai sumažinti alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimą, bet ir tapti drąsiu pavyzdžių kitoms Europos ir pasaulio valstybėms.
Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvoje jau nuo 11 metų vaikai pradeda vartoti alkoholį, o pastoviai jį vartoja net 10,5 proc. Lietuvos vaikų.
Ar sugebės mūsų politikai atsiriboti nuo tuščio politikavimo ir demagogijos bei nuoširdžiai besirūpindami visuomenės sveikata, vaikų gerove bei mūsų valstybės ateitimi, o ne siekti įtikti saujelei aršiai besipiktinančių verslininkų ir pagaliau priimti tokius įstatymus, kurie atneštų apčiuopiamą naudą Lietuvos žmonėms?
Larisa Dmitrijeva yra Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė, Lietuvos rusų sąjungos pirmininko pavaduotoja
