Politikos formuotojai ir verslas, paskatinti besikeičiančių visuomenės vartojimo ir investavimo preferencijų, ima po truputį pereiti nuo spartaus prie darnaus vystymosi paradigmos. Visgi verslas turėtų aktyviau imtis pokyčių lyderystės – nespėjęs prisitaikyti jis gali tapti nepatrauklus jaunųjų kartų atstovams.
Įvairūs visuomenės tyrimai ir apklausos rodo, kad pasaulio visuomenė keičiasi − ji tampa labiau sąmoninga, o darnus vystymasis jai tampa vis aktualesnis. Tyrimų bendrovės „Nielsen“ atliktas pasaulinis tyrimas parodė, kad 2015 m. net 66 proc. pasaulio gyventojų buvo linkę mokėti papildomai už prekes ir paslaugas, įsigyjamas iš socialiai atsakingų ir gamtą tausojančių įmonių, kai 2013 m. tokių buvo dar tik 50 procentų.
Prie didėjančio visuomenės sąmoningumo ypač prisideda Y arba taip vadinama tūkstantmečio karta (21-37 metų gyventojai). Minėtoji karta neretai suvokia save kaip integralią visuomenės ir aplinkos, kurioje gyvena, dalį. Ji atsakingiau vertina savo veiksmų poveikį aplinkai, keičia tradicinį vartojimą „aplinkai draugiškomis“ prekėmis ir paslaugomis ir reikalauja iš įmonių didesnės socialinės atsakomybės. Rūbai, pagaminti iš perdirbtų medžiagų ar kava, užauginta mokant ūkininkams „sąžiningą“ atlygį – tai tik keli atsakingo vartojimo pavyzdžiai, kurie šiandien jau tapo įprastu reiškiniu tarp Y kartos atstovų. Remiantis jau minėtu „Nielsen“ tyrimu, tarp Y kartos atstovų net 3 iš 4 yra linkę mokėti daugiau už prekes ir paslaugas, įsigyjamas iš darniu vystymusi besirūpinančių įmonių.
Visgi Y karta neapsiriboja vien atsakingu vartojimu, jie vis dažniau siekia, jog jų investicijos taip pat būtų socialiai atsakingos. Vis daugiau didžiųjų įmonių bando prisitaikyti prie šių pokyčių, tad ima integruoti aplinkosaugos, socialinius bei valdymo (angl. ESG – environmental, social, governance) kriterijus į savo verslo modelius.
Tuo tarpu jauniesiems investuotojams siūloma naujų automatizuotų sprendimų, leidžiančių paprasčiau iš investicijų portfelių eliminuoti įmones, neatitinkančias pasirinktų kriterijų. Pavyzdžiui, įmones, pasižyminčias didele gamtos tarša, darbuotojų diskriminavimo praktika ar įsitraukusias į korupcinius ryšius. Pasak Pasaulinio tvaraus investavimo aljanso, 2016 m. pagal socialiai atsakingo investavimo (angl. SRI – socially responsible investment) kriterijus profesionaliai buvo valdomas 22,9 trilijonų JAV dolerių vertės turtas – tai yra net 72 proc. daugiau nei 2012 metais.
Tikėtina, jog politikos formuotojai bei įmonės susidurs su vis didesniu vartotojų ir investuotojų spaudimu judėti darnaus vystymosi linkme. Remiantis JT prognozėmis, po dešimtmečio Y ir už ją jaunesnių kartų atstovai sudarys apie 70 proc. visų darbingo amžiaus pasaulio gyventojų. Be to, tūkstantmečio karta tampa vis turtingesnė, netrukus jie taps ir didžiųjų pasaulio turtų paveldėtojais, tad jų galimybės paveikti pasaulyje vykstančius procesus bus linkusios didėti. Manoma, jog po jos einanti jaunesnė Z karta bus dar labiau socialiai atsakinga nei Y karta. Tikėtina, jog, stokojant šiems darniu vystymusi besirūpinančių kartų atstovams tinkamų pasirinkimų, jie patys imsis socialiai atsakingo verslo išstumdami iš rinkos prisitaikyti nesugebėjusias įmones.
Mokėti darbuotojams ne minimalų atlyginimą net ir tada, kai visa derybinė galia yra darbdavio pusėje
Tad daugeliui tradicinių įmonių taps gyvybiškai svarbu integruoti darnaus vystymosi principus į savo veiklos modelius. Sudėtinga sugalvoti, nuo ko būtų galima pradėti? Štai keletas pasiūlymų.
Mokėti darbuotojams ne minimalų atlyginimą net ir tada, kai visa derybinė galia yra darbdavio pusėje. Rūpintis darbuotojų fizine ir psichine sveikata. Visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, rasės, tautybės ir lyties, suteikti vienodas galimybes. Negaminti ar nepirkti prekių, pagamintų šalyse, kur nėra gerbiamos žmogaus teisės, o darbuotojai, ypač vaikai, yra išnaudojami. Įvertinti galimybes gamyboje panaudoti perdirbtas žaliavas. Tausoti gamtą, mažinti šiltnamio dujų emisijas, didinti energijos vartojimo efektyvumą, netestuoti produkcijos naudojant gyvūnus. Galų gale, nepapirkinėti politikų ir didinti savo veiklos skaidrumą.
Tokie veiksmai gali prisidėti prie didesnio produkcijos išskirtinumo bei geresnių galimybių atitikti besikeičiančios paklausos poreikius. Maža to, tai prisidės ir prie aukštesnio inovacijų lygio ir spartesnio produktyvumo augimo bei prie geresnio rizikos valdymo įmonėse, ypač kalbant apie teisines ir reputacijos rizikas. Be to, įmonėms gali tapti lengviau pritraukti ir išlaikyti talentus, ypač Y kartos atstovus. O svarbiausia, verslo atstovai galės džiaugtis ramesne sąžine prieš ateities kartas. Taigi, visos šios verslo pastangos gali grįžti su kaupu, net jei ne tiesiogiai ir ne iš karto.
Laura Galdikienė yra „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė.
