Prancūzija, pagal žurnalo „The Economist“ sudaromą „Stiklinių lubų“ indeksą (angl. Glass-ceiling index), kuris vertina dirbančių moterų situaciją 29-iose išsivysčiusiose pasaulio šalyse, atsidūrė gana aukštoje septintoje vietoje. Kyla klausimas, ką šia tema galima pasakyti apie Lietuvos moteris ‒ ar joms taip pat būtina užsiauginti storą odą, norint būti sėkmingoms karjeros srityje?
Atrodytų, kad Lietuvai šioje srityje nėra kuo skųstis. Valstybės vadovo bei Seimo pirmininko postus Lietuvoje užima moterys, keletui stambių Lietuvos įmonių taip pat vadovauja moterys.
Visgi statistika byloja, kad Lietuvoje aukštas pozicijas užimančios moterys vis dar yra gana retas reiškinys. Lietuvos Seime 2015 metais moterims atiteko tik 23,4 proc. vietų, moterys užėmė 21,4 proc. ministro lygio postų. Tuo tarpu didžiausių Lietuvos bendrovių valdybose praėjusiais metais buvo tik 14 proc. moterų ir tik 4 proc. šių įmonių vadovavo moterys – mažiau nei vidutiniškai ES.
Nors pagal Pasaulio ekonomikos forumo sudarytą pasaulinį lyčių atotrūkio indeksą Lietuva pasistūmėjo į viršų – iš 44 vietos 2014 metais pakilo į 31 vietą 2015 metais, kitos Baltijos šalys atsidūrė bent 10 pozicijų aukščiau.
Jei moterys išnaudotų savo visą potencialą, tai yra, dalyvautų darbo rinkoje tokiu pat pajėgumu, kaip ir vyrai, pasaulio ekonomikos BVP iki 2025 metų padidėtų 26 procentais arba 28 trilijonais JAV dolerių.
Be moralinio motyvo, jog galimybės abiems lytims siekti karjeros turėtų būti vienodos, egzistuoja ir svarbūs ekonominiai lyčių lygybės motyvai. Kai žmonės neįgyvendina viso savo ekonominio potencialo, kenčia šalių ekonomikos.
McKinsey Pasaulinis Institutas apskaičiavo, kad, jei moterys išnaudotų savo pilną potencialą, tai yra, dalyvautų darbo rinkoje tokiu pat pajėgumu, kaip ir vyrai, pasaulio ekonomikos BVP iki 2025 metų padidėtų 26 procentais arba 28 trilijonais JAV dolerių.
Tai prilygsta JAV ir Kinijos ekonomikoms kartu sudėjus. Be to, sparčiai senėjanti Lietuvos visuomenė ateityje gali neigiamai paveikti šalies ekonomikos augimo tempą, tad didesnis moterų užimtumas yra svarbus, siekiant sumažinti neigiamą besitraukiančios darbo jėgos poveikį.
Būtina pastebėti, kad Lietuvos moterys yra vienos labiausiai išsilavinusių Europos Sąjungoje. Net 38,7 proc. Lietuvos moterų (15-64 m. amžiaus kategorijoje) turi aukštąjį išsilavinimą, tuo tarpu to paties amžiaus vyrų tik 26,3 proc. Moterų užimtumo rodikliai (ypač tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų), lyginant su ES vidurkiu, taip pat nėra prasti.
Nepaisant aukšto Lietuvos moterų išsilavinimo bei užimtumo, vyrai privačiajame sektoriuje uždirba vidutiniškai 17 proc. daugiau nei moterys. Europos Sąjungos mastu šis rodiklis nėra tarp aukščiausių, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tikrovėje atlyginimų atotrūkis gali būti daug didesnis dėl plačiai paplitusio atsiskaitymo vokeliuose.
Greičiausiai viena pagrindinių karjeros galimybių ir atlyginimų atotrūkio tarp moterų ir vyrų priežasčių yra darbinės patirties skirtumai, atsirandantys dėl vaikų gimdymo ir auginimo. Apie tai byloja ir užimtumo atotrūkis tarp vyrų ir moterų, kuris Lietuvoje yra didžiausias tarp vaikus auginančių asmenų, kurie yra įgiję tik vidurinį išsilavinimą.
Tarp moterų, turinčių tik vidurinį išsilavinimą ir auginančių vieną jaunesnį nei 6 metų vaiką, tik 62,7 proc. turi darbą, o tarp tokių vyrų dirbančiųjų yra net 84,4 proc. Augant vaikams, vidurinį išsilavinimą turinčių moterų užimtumo rodikliai taip pat ima didėti.
Kartais laikotarpio, praleisto auginant vaiką, trukmė yra nulemta šeimos finansinių galimybių. Jei numatomos vaikų priežiūros išlaidos viršija moters darbo užmokestį, ji nebus linkusi grįžti į darbo rinką.
Ne paslaptis, kad vietų valstybinėse vaikų priežiūros įstaigose didžiuosiuose Lietuvos miestuose trūksta, mažesniuose miesteliuose jų dažnai iš viso nėra, o pasinaudoti privačių vaikų priežiūros įstaigų ar auklių paslaugomis tėvai dažnai neįstengia. Lietuvoje tik 17 proc. vaikų iki 3 metų lanko formalią vaikų priežiūros įstaigą, tuo tarpu Švedijoje šis skaičius siekia 37 proc., Islandijoje 42 proc., Norvegijoje 44 proc., o Danijoje – net 64 proc. Tikėtina, kad labiau išvystytas valstybės finansuojamų vaikų priežiūros įstaigų tinklas bei dalies išlaidų privačiose ugdymo įstaigose kompensavimas paskatintų moteris anksčiau grįžti į darbo rinką.
Tai, jog moteris turi galimybę išeiti gana ilgų vaiko priežiūros atostogų, gali apriboti jos galimybes gauti trokštamą darbą ar kilti karjeros laiptais. Be to, ilgos motinystės atostogos gali sumažinti moterų pasitikėjimą savo jėgomis ir paskatinti moteris išvis atsisakyti profesinės veiklos.
Kol moterys nebus pakankamai ambicingos, pasiekimų atotrūkis tarp vyrų ir moterų niekur nedings.
Siekiant sulyginti vyrų ir moterų galimybes darbo rinkoje bei paskatinti lygesnį vaikų priežiūros ir namų ruošos darbų pasidalijimą, Švedijoje buvo įvestas tik tėvui skirtas 3 mėnesių vaiko priežiūros atostogų laikotarpis, kuris įskaičiuojamas į bendrą motinai ir tėvui skirtų atostogų trukmę.
Islandija, kuri nuolat atsiduria minėtų reitingų viršūnėje, žengė dar toliau ‒ motinai ir tėvui skiriamos vaiko priežiūros atostogos padalintos po lygiai ir skirti dar papildomi 3 mėnesiai, kuriuos jie gali pasidalinti savo nuožiūra. Panaši sistema Lietuvoje sulygintų vyrų bei moterų galimybes darbo rinkoje, kadangi tikėtina, jog vaiko priežiūros atostogomis pasinaudotų abiejų lyčių atstovai.
Kai kuriose šalyse, siekiant didesnės lyčių lygybės, galioja kvotos, kuriomis nustatoma moterų dalis įmonių valdybose. Deja, tokios priemonės dažnai įveda daug sumaišties į darbo rinką bei įmonių valdymą, taip pat gali paskatinti vyrų diskriminaciją darbo rinkoje, prastesnį moterų, kurios pasiekia aukštą poziciją, vertinimą. Gali būti manoma, kad tai lėmė ne profesiniai pasiekimai, o įmonės siekis atitikti kvotas.
Taigi visų pirma reiktų siekti suvienodinti galimybes moterims ir vyrams užsiimti profesine veikla jau anksčiau minėtomis priemonėmis, nustoti stigmatizuoti profesijas bei sektorius, juos skirstant į vyriškus ir moteriškus, taip pat svarbu skatinti moterų pasitikėjimą savo jėgomis.
Pasak Sheryl Sandberg, vienos iš aukščiausių kompanijos „Facebook“ vadovų, moterys karjeroje nesiima pakankamai rizikos, tuo tarpu vyrai laiko nuspaudę akseleratoriaus pedalą ‒ kol moterys nebus pakankamai ambicingos, pasiekimų atotrūkis tarp vyrų ir moterų niekur nedings.
Laura Galdikienė yra „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė