Rinkėjų apklausos prognozuoja, jog prezidento postas atiteks demokratų atstovei Hillary Clinton. Jos pergalė rinkimuose greičiausiai būtų sutikta teigiamai ir finansų rinkų, ir populizmo išvargintų Europos šalių lyderių.
Tačiau apklausos neretai klysta – respublikonų atstovas Donaldas Trumpas turi realių šansų tapti JAV prezidentu. Visgi netikėta milijardieriaus verslininko bei televizijos žvaigždės pergalė turėtų neigiamų pasekmių JAV ir viso pasaulio ekonomikai, neaplenkiant ir Lietuvos.
Nors D.Trumpas pasisako už finansų rinkų paprastai teigiamai vertinamus mažesnius mokesčius bei menkesnį valstybės vaidmenį ekonomikoje, manoma, kad dėl griežto jo požiūrio į laisvą prekybą, imigraciją bei gynybą jo pergalė sukeltų sąmyšį pasaulio finansų rinkose.
Manoma, jog akcijų kainos galėtų smukti maždaug dešimtadaliu, įkandin pasektų ir pagrindinių JAV prekybos partnerių valiutos. Dėl D.Trumpo grasinimų iš naujo derėtis arba net pasitraukti iš Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutarties (angl. NAFTA), sudarytos tarp JAV, Kanados ir Meksikos, šiam laimėjus rinkimus, Kanados dolerio ir ypač Meksikos peso vertės smukimas gali būti nemažas.
Investuotojai ieškotų užuovėjos investicijoms pasirinkdami saugiomis laikomas valiutas, pavyzdžiui, Japonijos jeną ar Šveicarijos franką, taip pat vyriausybių obligacijas bei auksą. Spekuliuojama, kad šokas finansų rinkose galėtų net prilygti tam, kurį sukėlė britų sprendimas referendume pasitraukti iš ES.
Visgi D.Trumpo laimėjimo poveikis neapsiribotų laikinu finansų rinkų susvyravimu, bet ir neigiamai paveiktų realiąją ekonomiką. D.Trumpo ekonominė programa gana padrika, daugiausia paremta skambiomis populistinėmis deklaracijomis, o jo siūlymai neretai vienas kitam prieštarauja, todėl jo pergalė sukeltų didelį ekonominį neapibrėžtumą, ir tai neigiamai paveiktų ir įmonių, ir gyventojų lūkesčius. Dėl to įmonės galėtų nuspręsti atidėti JAV ekonomikai taip reikalingas investicijas, o gyventojai apriboti vartojimą. Sulėtėjus JAV ekonomikos augimui, JAV centrinis bankas greičiausiai atidėtų palūkanų normų didinimą, kurio tikimasi jau šių metų pabaigoje.
Visgi JAV, jos prekybos partnerių ir visos pasaulio ekonomikos lauktų dar liūdnesnis scenarijus, jei tapęs prezidentu D.Trumpas nuspręstų įgyvendinti savo ekstremalius pasiūlymus riboti laisvą prekybą. D.Trumpas deklaruoja, jog nepabijotų įvesti net 35–45 proc. siekiančius muitų tarifus prekėms iš Meksikos ir Kinijos, atšaukti jau sudarytus laisvos prekybos susitarimus, sustabdyti naujų tokių susitarimų sudarymą, o galbūt net išstoti iš Pasaulio Prekybos Organizacijos.
JAV įsikūręs Petersono tarptautinės ekonomikos institutas skaičiuoja, kad jei Meksika ir Kinija į Trumpo veiksmus taip pat atsakytų importo muitų JAV prekėms didinimu ir šalys įsiveltų į prekybinį karą, JAV ekonomika galėtų net atsidurti recesijoje, o nedarbas šalyje smarkiai išaugtų.
JAV yra didžiausias prekių ir paslaugų importuotojas pasaulyje, tad protekcionistinė ekonominė politika bei dėl jos galintys kilti ekonominiai sunkumai neišvengiamai paveiktų ir pasaulio ekonomiką.
JAV ekonomikai ėmus buksuoti, greičiausiai sumažėtų ir Lietuvos eksportuojamų prekių ir paslaugų paklausa. JAV tampa vis svarbesne Lietuvos eksporto rinka, ypač aukštesnės pridėtinės vertės prekėms bei žinioms imlioms paslaugoms. Per aštuonis šių metų mėnesius JAV teko 8,9 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto, ir tai buvo antra didžiausia eksporto rinka šioms prekėms. Be to, šiemet tai buvo ir sparčiausiai auganti rinka – sausio–rugpjūčio mėnesiais į JAV buvo eksportuota 18 proc. daugiau lietuviškos kilmės prekių nei prieš metus.
Galimai lėtesnis augimas bei išaugęs neapibrėžtumas labiausiai paveiktų Lietuvos įmonių, eksportuojančių naftos, chemijos, farmacijos produktus, optikos bei medicinos prietaisus, baldus bei pieno produktus, eksporto plėtros perspektyvas JAV.
Visgi, nepaisant rinkimų rezultato, didžiausias potencialas Lietuvos prekybos su JAV plėtrai greičiausiai liks vis vien neišnaudotas. Ir D.Trumpas, ir H.Clinton išreiškė ketinimus blokuoti Transatlantinės laisvos prekybos susitarimą (angl. TTIP) tarp ES ir JAV.
Be to, TTIP susiduria su dideliu priešiškumu ir tarp kai kurių ES šalių, tad jau atvirai kalbama, jog sutartis greičiausiai atsidurs šiukšlių dėžėje. Tai yra ypač apmaudu, atsižvelgiant į tai, jog šis susitarimas būtų galėjęs turėti nemenką teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai. Pasak Pasaulio prekybos instituto, dėl TTIP Lietuvos ekonomika išloštų daugiausiai iš visų ES šalių – skaičiuojama, kad Lietuvos BVP išaugtų 1,6 proc., eksportas į JAV – 18 proc., o vartotojų kainos šalyje sumažėtų 0,9 procentais, be to, TTIP turėtų teigiamą poveikį atlyginimams bei investicijoms.
Panašu, kad globalizacija ir laisva prekyba tampa vis menkesniu pasaulio lyderių prioritetu, o D.Trumpui tapus prezidentu protekcionistinės nuotaikos dar labiau sustiprėtų. JAV ėmus vykdyti izoliacinę politiką, pasaulis netektų svarbios JAV lyderystės laisvos prekybos plėtros srityje, ir tikėtina, jog tokiu atveju šį vakuumą užpildytų jėgos Azijoje. Gal tuomet rinkėjai suprastų, kad valstybės valdymas nėra realybės šou, ir įvykių, kitaip nei filmavimo juostos, atsukti atgal jau nebus įmanoma.
Laura Galdikienė yra „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė
