Didžiosios pasaulio ekonomikos mažina apsukas. Euro zonos ekonomikos metinis augimas antrąjį ketvirtį sulėtėjo iki 1,1 proc. ir augo lėčiausiai nuo 2013 m. PVI, ekonomikos lūkesčių bei apdirbamosios gamybos rodikliai signalizuoja, jog šių metų antrojo pusmečio pradžioje euro zonos ekonominių sunkumų nemažėjo. Ko gero, didžiausią susirūpinimą kelia buksuojanti Vokietijos ekonomika – antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, šios euro zonos sunkiasvorės ekonomika net šiek tiek susitraukė. Nuogąstaujama, kad, jei panašios tendencijos išsilaikys ir toliau, šiemet šalies ekonomika gali neišvengti recesijos. Prie į eksportą ypač orientuotos Vokietijos ekonomikos skaudulių nemažai prisideda lėtėjantis Kinijos ūkio augimas, kuris šių metų antrąjį ketvirtį buvo mažiausias per pastaruosius 27 metus. Nors JAV šią vasarą mini ilgiausiai šalies istorijoje trunkantį ekonomikos plėtros laikotarpį, metinis BVP augimas antrąjį ketvirtį reikšmingai sulėtėjo, o investicijos smuko. O Jungtinės Karalystės ekonomika antrąjį ketvirtį neišvengė susitraukimo ir priartėjo prie techninės recesijos.
Investuotojai niūriai vertina pasaulio ekonomikos perspektyvas ir ieško saugios užuovėjos.
Pasaulio ekonomikos augimą neigiamai veikia prekybos ribojimai ir ekonominės politikos neapibrėžtumas. Nors prie tam tikrų ekonomikų augimo sulėtėjimo prisideda ir vienkartiniai veiksniai, pavyzdžiui, blėstantis fiskalinio skatinimo poveikis JAV ar automobilių pramonės problemos Vokietijoje, panašu, kad daugiausia žalos pasaulio ekonomikai daro intensyvėjantis prekybos konfliktas tarp JAV ir Kinijos bei užsitęsęs ekonominės politikos neapibrėžtumo laikotarpis. Ekonominės politikos neapibrėžtumo indeksas šiemet vėl pasiekė vieną aukščiausių reikšmių nuo šio rodiklio stebėjimo pradžios 1997 m. Šiemet JAV ir Kinijos prekybos karas toliau eskalavosi – gegužės mėn. JAV padidino nuo 10 iki 25 proc. muitų tarifus 200 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš Kinijos, o pastaroji atsakė tarifais 60 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš JAV. Nuo rugsėjo 1 d. JAV yra numačiusi išplėsti tarifų taikymą daliai iš Kinijos importuojamų prekių. Prekybos ribojimai daro neigiamą įtaką tarptautinės prekybos raidai – RWI/ISL konteinerių pralaidumo indeksas signalizuoja apie stagnuojantį tarptautinės prekybos augimą. Be to, atsiranda ženklų, kad prekybos ribojimai bei užsitęsęs neapibrėžtumas ima neigiamai veikti ir verslo investicijas, o tai gali daryti neigiamą poveikį našumo ir ekonomikos augimui ir tolesnėje perspektyvoje.
Investuotojai niūriai vertina pasaulio ekonomikos perspektyvas ir ieško saugios užuovėjos. Baiminantis dėl pagrindinių pasaulio ekonomikų recesijos pastaruoju metu auga investicijos į saugiu laikomą turtą – tai iliustruoja kylanti aukso kaina, kuri jau siekia šešerių metų aukštumas, stiprėjantis JAV dolerio, Šveicarijos franko bei Japonijos jenos valiutų kursas bei mažėjantis vyriausybių obligacijų pajamingumas. Be to, nerimą kelia įvykusi JAV vyriausybės obligacijų pajamingumo kreivės inversija – rugpjūčio viduryje pirmą kartą nuo 2007 m. 2 metų trukmės iždo popierių pajamingumas pakilo aukščiau 10 metų trukmės iždo popierių pajamingumo. Paprastai tokia situacija laikoma išankstiniu JAV recesijos ženklu. Iš tiesų, jei prekybos karuose nebus pasiektos paliaubos, jei juos dar papildys valiutų karai, „Brexitas“ be susitarimo ar ginkluoti konfliktai (pvz., Artimuosiuose Rytuose), smurto protrūkis Honkonge ar kiti rimti sukrėtimai, pasaulio ekonomika gali neišvengti didesnių sunkumų. Tarptautinių atsiskaitymų banko duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį besivystančių šalių ne finansų sektoriaus skola išaugo nuo 114 iki 185 proc. BVP, be to, kai kuriose šalyse nemaža dalis šių įsipareigojimų yra užsienio valiuta. Pasak Anglijos centrinio banko, išsivysčiusiose ekonomikose, ypač JAV, pastaraisiais metais sparčiai augo aukštą skolos svertą turinčių įmonių paskolos (angl. leveraged loans). Buksuojantis ekonomikos augimas ir besivystančių ekonomikų valiutų nuvertėjimas galėtų pagilinti pernelyg įsiskolinusių įmonių bei valstybių problemas ir kelti grėsmę finansiniam stabilumui pasaulyje ir dar labiau pagilinti realiojo sektoriaus problemas. Didesnio sukrėtimo išorės sektoriuje ir finansų sistemoje atveju sunkumų galėtų atsirasti ir didžiųjų ekonomikų darbo rinkose bei paslaugų sektoriuose. Prastą situaciją galėtų dar labiau komplikuoti ribota erdvė vykdyti skatinamąją fiskalinę ir pinigų politiką, ribotos valstybių galimybės koordinuoti tarpusavio veiksmus dėl įtemptos geopolitinės situacijos.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad pasaulio ekonomikoje dominuoja neigiamos rizikos.
Vis dėlto šioje sudėtingoje aplinkoje galima įžiūrėti ir šiokių tokių pragiedrulių, kurie leistų išvengti „kietojo“ ekonomikos nusileidimo. Teigiamai nuteikia tai, kad daugelyje didžiųjų ekonomikų darbo rinka, namų ūkių vartojimas, vartotojų lūkesčiai bei paslaugų sektorius ir toliau yra gana stiprūs ir vis dar stebėtinai atsparūs išorės sektoriaus problemoms. Be to, didžiųjų valstybių centriniai bankai iš anksto reaguoja į prastėjančias ekonomikos perspektyvas – JAV centrinis bankas liepos mėn. pirmą kartą nuo 2008 m. sumažino bazinę palūkanų normą. Kai kurie centriniai bankai taip pat demonstruoja pasiryžimą apsiginkluoti papildomomis priemonėmis, kurios galėtų būti skirtos kovoti su galimu ekonomikos nuosmukiu. Tačiau centrinių bankų pastangų sėkmė daugiausia priklausys nuo tolesnių politikų sprendimų. Pasaulio ekonomikai labiausiai pagelbėtų teigiami postūmiai mažinant su prekyba susijusią įtampą ir fiskalinės paskatos šalyse, kurios turi tam erdvės. Šiose srityse taip pat galimas šioks toks postūmis į priekį. JAV jau paskelbė atidedanti kai kurių planuotų muitų tarifų Kinijai taikymą, numatoma vėl grįžti prie derybų stalo. O Vokietijoje jau imama aktyviau diskutuoti apie galimybes atsisakyti subalansuoto biudžeto taisyklės, kitaip vadinamos „juoduoju nuliu“, ir paskatinti šalies ekonomikos augimą. Kinija taip pat imasi ekonomikos augimo skatinimo – mažinami mokesčiai bei privalomieji rezervai bankams, didinamos infrastruktūros išlaidos. Neseniai apie galimybę vėl mažinti mokesčius prabilo ir JAV prezidento administracija.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad pasaulio ekonomikoje dominuoja neigiamos rizikos. Nors Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad pasaulio ekonomikos augimas šiemet sudarys 3,2 proc. ir kitąmet net paspartės iki 3,5 proc., metų pradžioje paskelbtas prognozių pasiskirstymas rodo, kad tikimybė, jog pasaulio BVP augs gerokai lėčiau, nei prognozuojama, yra išaugusi. Taigi, leidžiantis lėktuvui, daug kas gali nutikti, tad saugos diržus būtina segėti. Tai dar svarbiau tada, kai lėktuvą valdo rizikuoti mėgstantys pilotai.
Komentuoja Laura Galdikienė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė.
