Kas yra nukentėjusysis baudžiamajame procese?
Pagal teismų praktiką nukentėjusiuoju laikomas asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos. Kitaip tariant, nusikalstama veika asmeniui buvo padaryta fizinė, turtinė arba neturtinė žala: asmuo buvo užpultas, patyrė sužalojimų, neteko turto ir pan. Nukentėjusiuoju gali būti pripažįstamas kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo jo amžiaus, lyties, pilietybės, tautybės, fizinės ar psichinės sveikatos būklės.
Pažymėtina, kad tretieji asmenys (šeimos nariai, artimieji giminaičiai) pripažįstami nukentėjusiaisiais tik gyvybės atėmimo bylose. Taigi paprastai jie nėra laikomi nukentėjusiaisiais kitų nusikalstamų veikų padarymo atveju. Vis dėlto, atsižvelgus į aplinkybes, galimos ir išimtys –pasitaiko atvejų, kai sveikatos sutrikdymo bylose nukentėjusiuoju laikomas ne tik asmuo, kurio sveikata sutrikdyta, bet ir šio asmens tėvai.
Nukentėjusiojo teisė pareikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad baudžiamasis procesas skirtas vien tik nusikalstamoms veikoms atskleisti ir kaltiems asmenims nubausti, neatskiriama šio proceso dalis yra užtikrinti nukentėjusiųjų teises ir teisėtus interesus.
Įrodymų tyrimas gali būti pradėtas jau pirmojo teismo posėdžio metu.
Vienas iš pagrindinių nukentėjusiojo siekių yra gauti žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio žalos, teisė pareikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese. Šia teise galima pasinaudoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Įrodymų tyrimas gali būti pradėtas jau pirmojo teismo posėdžio metu.
Žinoma, kaltininkas ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo ir nukentėjusysis visada gali susitarti dėl savanoriško žalos atlyginimo – galima tartis tiek dėl atlygintinos žalos dydžio, būdo, kaip ji bus atlyginta, tiek dėl laikotarpio, per kurį ji bus atlyginta. Svarbiausia, kad toks susitarimas yra privalomas visoms šalims, todėl vėliau nukentėjusysis negali apsigalvoti ir kreiptis į teismą dėl didesnės sumos priteisimo, išskyrus tuos atvejus, kai buvo susitarta tik dėl dalies žalos atlyginimo.
Civiliniam ieškiniui keliami reikalavimai
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad civilinis ieškinys turi būti pareikštas raštu. Taigi vien tik žodžiu išreikšti nukentėjusiojo valią proceso metu nepakanka.
Pagal teismų praktiką civiliniams ieškiniams baudžiamajame procese nėra keliami itin griežti formos ir turinio reikalavimai, tačiau jo turinys turi būti informatyvus ir aiškus. Iš civilinio ieškinio turi būti aišku: kokia buvo padaryta žala, kokio ji dydžio ir kam ji padaryta, dėl kokių nusikalstamų veiksmų ji kilo, taip pat asmuo, iš kurio prašoma ją priteisti (įtariamasis, kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo).
Aišku, situacijos, kai tik pradėjus ikiteisminį tyrimą nežinomas kaltininkas, – ne naujiena. Jei tokiu atveju nukentėjusysis nori iš karto pareikšti civilinį ieškinį, tai jame galima nurodyti, kad žalos atlyginimo prašoma iš nusikalstamą veiką padariusio asmens, t. y. nenurodant tokio asmens duomenų. Vėliau procese tokį civilinį ieškinį galima patikslinti. Be abejo, civilinis ieškinys privalo būti pasirašytas.
Kita alternatyva – ieškinys civiliniame procese
Nepareiškęs civilinio ieškinio ar nespėjęs jo pareikšti laiku baudžiamajame procese, asmuo gali paduoti atskirą ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Toks ieškinys nagrinėjamas jau ne baudžiamojoje, o atskiroje – civilinėje byloje, ir jam taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos. Paprastai tokia civilinė byla nagrinėjama, kai baudžiamojoje byloje jau priimtas procesinis sprendimas, nes baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės turi reikšmės šiam ieškiniui išspręsti.
Pravartu atkreipti dėmesį, kad civiliniame procese, kaip ir baudžiamajame, asmuo, reiškiantis ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo, neturi mokėti žyminio mokesčio.
Kalbant apie žalos atlyginimą, neretai susiduriama su klausimu, ar gali būti atlygintos dar nepatirtos išlaidos, pavyzdžiui, už tik planuojamą operaciją?
Kokio žalos atlyginimo turi teisę reikalauti nukentėjusysis?
Nusikalstamais veiksmais gali būti padaroma tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Turtinė žala gali būti įvairaus pobūdžio: prarastų, sugadintų daiktų vertė, gydymosi, laidojimo, kapavietės tvarkymo išlaidos. Nustatyti konkretų turtinės žalos dydį yra paprasčiau negu neturtinės, nes tokiais atvejais į bylą pateikiami dokumentai, patvirtinantys turėtas išlaidas: mokėjimo už gydymo paslaugas, vaistus kvitai ir kiti rašytiniai įrodymai.
Neturtinė žala susijusi su nukentėjusiojo jausmais, vidiniais išgyvenimais, sukrėtimais, patiriamomis emocijomis, todėl ji neturi aiškių nustatymo kriterijų. Teismai, įvertindami bylos aplinkybių visumą ir atsižvelgdami į teisingumo bei protingumo principus, kiekvienu atveju nustato konkretų tokios žalos dydį.
Kalbant apie žalos atlyginimą, neretai susiduriama su klausimu, ar gali būti atlygintos dar nepatirtos išlaidos, pavyzdžiui, už tik planuojamą operaciją? Tokios išlaidos taip pat gali būti pripažįstamos nusikalstama veika padaryta žala, jei iš konkrečių bylos duomenų bus nustatyta, kad tokios išlaidos yra realios, t. y. kad nukentėjusiajam ateityje tikrai reikės atlikti šią operaciją, tokia operacija reikalinga dėl nusikaltimo metu patirtų sužalojimų.
Teisė į kompensaciją iš valstybės
Nuo smurtinių nusikaltimų nukentėję asmenys turi teisę kreiptis į valstybę su prašymu kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų. Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nuostatas toks prašymas teikiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Koks nusikaltimas laikytinas smurtiniu, nustatyta Teisingumo ministro patvirtintame sąraše, į kurį patenka beveik 60 nusikaltimų, susijusių su gyvybės atėmimu, sveikatos sutrikdymu, taip pat prekybos žmonėmis, išžaginimo, seksualinio prievartavimo, turto prievartavimo, plėšimo ir panašūs nusikaltimai.
Norint gauti kompensaciją, būtinos trys sąlygos: pirma, nusikaltimas turti būti padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje; antra, teismo priteista ar patvirtinta turtinė ir (ar) neturtinė žala neatlyginta; trečia, prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos (esant svarbioms priežastims šis terminas gali būti atnaujintas).
Kompensacija skirta tiek turtinei, tiek neturtinei žalai, nurodytai teismo procesiniame sprendime, atlyginti, tačiau yra nustatytos tokios kompensacijos ribos. Jei teismo procesiniame sprendime numatyta didesnė suma, bus kompensuojama tik dalis sumos, t. y. ta, kuri neviršija įstatyme įtvirtintų ribų. Taigi gyvybės atėmimo atveju turtinės žalos kompensacija galima iki 3 800 eurų, o neturtinės žalos – iki 4 560 eurų, sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju galima gauti turtinės žalos kompensaciją iki 3 040 eurų, o neturtinės – iki 3 800 eurų.
Tokio dydžio sumos išmokamos ir nepilnamečiams asmenims, nesvarbu, kokiu smurtiniu nusikaltimu jiems buvo padaryta žala. Pilnamečiams nukentėjusiesiems kitais, nei minėti pirmiau, smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės žalos kompensacija gali siekti 2 280 eurų, o neturtinės – iki 3 040 eurų.
Turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensacija gali būti išmokėta ir avansu, t. y. kai dar nėra priimto teismo procesinio sprendimo. Tačiau paprastai avansu gali būti išmokėta ne didesnė kaip pusė pirmiau minėtų dydžių sumos kompensacija.
Laura Mickevičiūtė yra Lietuvos apeliacinio teismo Teismų praktikos skyriaus konsultantė, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros doktorantė.
