Lietuvos korupcijos žemėlapio 2016 duomenimis, visuomenė korupciją laiko itin aktualia problema. Tačiau oficialių ir realių duomenų apie šio reiškinio paplitimą visuomenėje pateikti neįmanoma, nes jis pasižymi dideliu latentiškumu. Korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas darantys asmenys yra suinteresuoti slaptumu, konfidencialumu, kad tokios veikos nebūtų atskleistos. Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją preambulėje nurodyta, kad korupcija jau ne vietinė problema, bet tarptautinis reiškinys, darantis poveikį visų šalių visuomenėms ir ekonomikai.
Pastaruoju metu keliamas klausimas, ar skiriamos bausmės už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas (kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, tam tikrais atvejais kitas veikas, pavyzdžiui, piktnaudžiavimą) yra pakankamos, proporcingos ir ne per švelnios.
Trumpai aptarsiu bausmės paskirtis ir bausmių už korupcinio pobūdžio veikas skyrimo tendencijas.
Kas yra bausmės paskirtis, kur ji įtvirtinta ir kokia jos reikšmė bausmės skyrimui?
Teisės doktrinoje bausmės paskirtis suprantama kaip galutinis rezultatas, kurio siekiama paskiriant bausmę už nusikalstamos veikos padarymą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 straipsnio 2 dalyje bausmės paskirtis apibrėžiama per šiuos tikslus: pirma, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; antra, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; trečia, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; ketvirta, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; penkta, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad visi penki tikslai yra vienodai svarbūs, todėl paskiriant bausmę vienam tikslui negali būti suteikiama išskirtinė svarba. Pavyzdžiui, negali būti akcentuojamas vien tik nubaudimo arba, atvirkščiai, specialiosios prevencijos tikslas. Tikslai turi būti derinami tarpusavyje, tik taip bus užtikrinama, kad bausmės paskirtis bus pasiekta, o asmeniui paskirta bausmė bus teisinga bei proporcinga.
Teismas turi pareigą individualizuoti bausmę asmeniui, kurio kaltę nustatė. Individualizuodamas bausmę konkrečiam kaltininkui, teismas turi įvertinti visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos aplinkybės, kurios vertinamos bausmės skyrimo metu: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma, rūšis, padarytos nusikalstamos veikos motyvas, tikslas, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybė, asmens kaip bendrininko dalyvavimas darant nusikalstamą veiką forma ir rūšis, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Taigi skiriant bausmę esminę reikšmę turi ne tik asmens padaryta nusikalstama veika, jos pobūdis, bet ir jo asmenybę, pavojingumą, reabilitacijos galimybes apibūdinančios aplinkybės.
Bausmių skyrimo praktikos tendencijos už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas
Pirmiau paminėtos nuostatos, susijusios su bausmės paskirtimi ir bausmės individualizavimu, taikomos ir skiriant bausmes už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.
Teismas skiria bausmę, kuri numatyta BK straipsnių, kuriais nustatoma baudžiamoji atsakomybė už kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą ir piktnaudžiavimą, sankcijose. Aišku, įmanomos situacijos, kai sankcijoje numatyta bausmė ir (ar) jos dydis akivaizdžiai yra per griežti ir neteisingi, tada teismas išimtiniais atvejais turi teisę paskirti švelnesnę bausmę, nei leidžiama sankcijoje.
Šiuo metu pagal baudžiamajame įstatyme numatytas bausmes kyšininkavimas (BK 225 straipsnis) gali būti laikomas apysunkiu, sunkiu nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Už kyšininkavimą, išskyrus didelės vertės (didesnis negu 250 MGL vertės kyšis), sankcijose numatytos alternatyvios bausmės (bauda, areštas, laisvės atėmimas). Iš esmės analogiškos sankcijos įtvirtintos ir už papirkimą (BK 227 straipsnis) bei prekybą poveikiu (BK 226 straipsnis): už visas veikas, išskyrus didelės vertės papirkimą ir prekybą poveikiu, numatytos laisvės atėmimui alternatyvios bausmės. Pagal baudžiamąjį įstatymą už didelės vertės kyšininkavimą, papirkimą, prekybą poveikiu gali būti skiriamas tik laisvės atėmimas.
Teismai paprastai už kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, piktnaudžiavimą neskiria realios laisvės atėmimo bausmės: skiriamos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės (paprastai bauda) arba atidedamas laisvės atėmimo bausmės vykdymas (taikomos BK 75 straipsnio nuostatos). Vyrauja tendencija tik už sunkius korupcinio pobūdžio nusikaltimus, už kuriuos įstatyme nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė, skirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, ypač pirmą kartą teisiamiems asmenims. O už apysunkius nusikaltimus paprastai skiriama alternatyvi bausmė – bauda. Tokios tendencijos, manytina, nulemtos bausmių skyrimo taisyklių, nustatytų baudžiamajame įstatyme. BK 55 straipsnyje įtvirtinta taisyklė dėl bausmės skyrimo asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Šios taisyklės esmė ta, kad tokiems asmenims teismas skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ir tik esant išskirtinėms aplinkybėms motyvuotai gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė.
Asmenys, teisiami už kyšininkavimą, prekybą poveikiu, piktnaudžiavimą tarnyba, paprastai būna anksčiau neteisti, charakterizuojami teigiamai. Tokios aplinkybės lemia, kad tokiems asmenims padarius tyčinį apysunkį nusikaltimą turi būti taikomas pirmiau paminėto BK 55 straipsnio nuostatos.
Papirkimo atveju dažniau pasitaiko atvejų, kai kaltininkai teisiami antrą ar daugiau kartų. Tačiau dauguma papirkimo bylų yra užbaigiamos priimant baudžiamąjį įsakymą (tai reiškia, kad prokuroras teismui perduoda bylą ne su kaltinamuoju aktu, bet su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui skiriama bauda). Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros 2016 metų ataskaitą, pavyzdžiui, 2016 metais 54 bylos perduotos teismui su kaltinamuoju aktu, o 329 bylos perduotos teismui su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, kuriomis reglamentuojamas baudžiamojo įsakymo institutas, teismas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą, negali skirti laisvės atėmimo bausmės. Todėl papirkimo atveju, nepriklausomai nuo to, ar asmuo turi teistumą, bylą užbaigiant baudžiamuoju įsakymu jam neskiriama laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės skyrimas paprastai yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai tik esant skundui dėl bausmės skyrimo pasisako dėl paskirtos bausmės rūšies ir dydžio. Lietuvos apeliaciniame teisme per 2016 metus ir 2017 metų pirmąjį pusmetį priimta daugiau kaip 60 sprendimų korupcinio pobūdžio bylose ir tik apie 20 bylų pasisakyta dėl žemesnės instancijos teismo paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, tik keturiuose apeliaciniuose skunduose, be kita ko, buvo prašoma griežtinti paskirtą bausmę. Taigi dažniausiai kaltintojas (prokuroras), neskųsdamas pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės, sutinka su jos rūšimi ir dydžiu.
Išskirtinos tokios aplinkybės, kurias Lietuvos apeliacinis teismas vertina pasisakydamas dėl bausmės: pirma, lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės (kyšininkavimo atveju sunkinanti aplinkybė paprastai būna ta, kad veika padaroma bendrininkų grupe, papirkimo atveju – veika padaroma apsvaigus nuo alkoholio); antra, nuteistojo asmenybė – švelnesnei bausmei skirti reikšmės turi tai, kad asmuo anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, be to, įvertinamas ir asmens elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, teigiamai vertintina tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo praėjus daug laiko (keleriems metams) asmuo daugiau nebenusikalto, dirba ar yra registruotas darbo biržoje, darbovietė pateikia teigiamą charakteristiką, šeiminė padėtis (vedęs (ištekėjusi), turi vaikų); trečia, nusikalstamos veikos sunkumas ir kaltės forma; ketvirta, kyšio vertė (pavyzdžiui, jei kyšis nežymiai viršija baudžiamojo nusižengimo ribą, skiriama mažesnė bauda); penkta, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme trukmė; šešta, baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla (BK 682 straipsnis) arba viešųjų teisių (BK 681 straipsnis) atėmimo terminas.
Kaip jau minėta, kai kuriose baudžiamojo įstatymo sankcijose, nustatančiose atsakomybę už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, numatomos tik laisvės atėmimo bausmės. Nuo 2015 m. kovo 24 d. leidžiama bausmės vykdymą atidėti ir už sunkius nusikaltimus (didelės vertės kyšininkavimas, papirkimas, prekyba poveikiu). Todėl, nepaisant minimalios bausmių skyrimo praktikos, pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad sunkių nusikaltimų padarymo atveju matomos tendencijos neskirti realaus laisvės atėmimo, paprastai atidedant paskirtos bausmės vykdymą.
Bausmės vykdymo atidėjimas nereiškia, kad asmuo išvengia baudžiamosios atsakomybės. Bausmės vykdymo atidėjimo esmė ta, kad asmeniui, pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, paskiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau leidžiama tam tikrą laikotarpį nevykdyti šios bausmės su sąlyga, kad bus vykdomi teismo paskiriami įpareigojimai ir (ar) pareigos. Teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo, privalo įvertinti, ar bausmės paskirtis ir tikslai bus įgyvendinti be realios laisvės atėmimo bausmės. Šiam klausimui išspręsti Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje iš esmės vertinamos analogiškos aplinkybės kaip ir dėl bausmės rūšies ir dydžio nustatymo.
Atsakant į viešojoje erdvėje vis pasirodančias diskusijas dėl bausmių skyrimo už korupcinio pobūdžio veikas pagrįstumo ir griežtumo, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip minėta, viena iš bausmės paskirčių – užkardyti tolesnį nuteisto asmens nusikalstamą elgesį. Teismų praktikos tendencijos leidžia įžvelgti, kad asmenys, nuteisti už kyšio paėmimą plačiąja prasme, paprastai antrą kartą nenusikalsta, nes nuteisimas pirmą kartą paprastai užkerta kelią toliau eiti tas pareigas, kurias eidamas jis nusikalto. Štai kyšį paėmęs teisėjas yra atleidžiamas iš pareigų, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo taip pat paprastai netenka tokių pareigų. Tad galima teigti, kad ne visada vien tik reali laisvės atėmimo bausmė leidžia pasiekti bausmės tikslus. Ypač tai akivaizdu korupcinio pobūdžio nusikalstamose veikose. Tai vienas iš kriterijų vertinant tokių bausmių efektyvumą ir bausmės paskirties užtikrinimą.
Tačiau tam tikrais atvejais konkrečios bylos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra neišvengiamas, būtinas ir vienintelė veiksminga priemonė bausmės paskirčiai užtikrinti ir tikslams pasiekti.
Laura Mickevičiūtė yra Lietuvos apeliacinio teismo Teismų praktikos skyriaus konsultantė ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantė.
